Apie „Deeper Upper“ tikslus ir darbus pasakoja grupės gitaristas Ignas, sintezatoriumi grojantis Evaldas bei vokalistas, gitaristas ir klavišininkas Kęstutis.
– Susibūrėte 2010-aisiais. Galima sakyti, jog tai jau beveik ilgalaikiai santykiai, tad pats metas klausti, kokia jūsų sėkmės paslaptis – ką daryti, kad grupė ne tik susiburtų, bet ir tobulėtų bei augtų kartu?
Ignas: Visi siekiame tų pačių tikslų. Nors esame skirtingi, turime tą pačią viziją ir niekada nereikia kelti klausimo, kur link mes einame, nes tai mums visiems aišku.
Tačiau nepavadinčiau to sėkmės formule, nes mes jos nežinome – sužinoti norėtume, bet suprantame, kad jos nėra. Sėkmė, tikriausiai, turėtų kalbėti apie didesnius tikslus, ne tik tai, kaip išlikti kartu, bet, pavyzdžiui, kaip pasiekti ką nors tokio, ko Lietuvoje dar niekas nepasiekė. Tai yra kur kas sudėtingiau ir to dar tikrai neįgyvendinome.
Norime kurti tokią muziką, kuri mums patinka ir kuri nėra mums „primesta“, kuri kyla iš mūsų vidaus, –sakė Evaldas.
– Nekeliate klausimo, kur link einate, tačiau toji kryptis jums visiems aiški. Kokia ji?
Ignas: Dalį tikslo pasiekiame kasdien – darome tai, ką mėgstame. Tačiau kartu norisi pasiekti daug didesnę užsienio auditoriją.
Evaldas: Norime kurti tokią muziką, kuri mums patinka ir kuri nėra mums „primesta“, kuri kyla iš mūsų vidaus. Su tokia muzika norime pasiekti kuo platesnę auditoriją ir galbūt net tapti pirmąja grupe iš Lietuvos išgarsėjusia pasaulyje.
– Ar turite muzikinių autoritetų, į kuriuos lygiuojatės, ar mėginate eiti savu keliu?
Ignas: Nepasakyčiau, kad yra vienas konkretus asmuo ar reiškinys, bet visą laiką domimės, kas naujo vyksta, ir, sąmoningai ar ne, į tai atkreipiame dėmesį.
Evaldas: Visada įdomu pasižiūrėti, nuo ko pradėjo visi garsieji artistai. Galima „išsijutūbinti“ pirmuosius jų koncertuose baruose ar kur kitur. Bet kalbėti apie kažkokius konkrečius muzikantus būtų sunku.
– Ar per grupės gyvavimo laikotarpį pasikeitė jūsų pačių santykis su muzika? Galbūt atsirado rutinos faktorius ar vadybiniai rūpesčiai, kurie trukdo įsijausti taip, kaip įsijausdavote anksčiau?
Ignas: Vadybiniai rūpesčiai kartais būna vienas iš stabdžių, veikiantis kūrybinį procesą ar užsidegimą, bet stengiamės to nesureikšminti, nes tai yra darbo dalis.
Visų pirma, tobulėjame kaip muzikantai. Per šį laiką pasikeitė ir mūsų supratimas apie muziką, dainas. Į viską žiūrime iš daug giliau, aiškiau suprantame pamatus. Kuo toliau, tuo įdomiau.
Evaldas: Žinome, kad daug ko nežinome.
Kęstutis: Penki grupės gyvavimo metai kam nors galbūt ir yra daug, tačiau taip tikrai nėra. Dar nesam išleidę pilno albumo, planuojame tai padaryti šiemet. Bėgant laikui natūraliai augam ir mokomės labai daug dalykų.
– Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas?
Bandome ieškoti metodų, kaip leisti sau greičiau judėti tikslo link, o ne ilgai užsisėdėti šlifuojant detales, – pasakojo Ignas.
Ignas: Kūrybiniame procese dalyvaujame visi kartu. Dažniausiai iš laisvo grojimo kiekvienas bando išgauti naują garsą, po to pajuntam, kad kuris nors rado kažką įdomaus arba tai suskamba su kuo nors kitu, ir galiausiai iš to lipdome dainą.
Dažniausiai viskas būna taip, bet kažkokios taisyklės neturim. Kartais viskas vyksta iš visai kito galo. Kas nors atsineša melodiją arba perdarinėjam senas dainas. Dabar tai populiariausias mūsų metodas – pasiimam kokią seną dainą, kurios jau nebegrojam, pabandom į ją pasižiūrėti kitaip ir gimsta kažkas visiškai naujo.
– Ar ilgai šlifuojate kūrinius?
Ignas: Pastaruoju metu stengiamės išmokti šiuo klausimu dirbti operatyviau. Bandome ieškoti metodų, kaip leisti sau greičiau judėti tikslo link, o ne ilgai užsisėdėti šlifuojant detales. Anksčiau tikrai užtrukdavom – vieną dainą pusę metų kūrėm. Galbūt dabar jau kažkaip kitaip viską jaučiam, tačiau tai nepakeitė fakto, kad dainas šlifuojam iki detalių.
– Neišgyvenat kūrybinių konfliktų?
Kęstutis: Mes „geriečiai“, nesipykstam.
Evaldas: Pasakom, kaip kuriam geriau skamba, bet dažniausiai randam kompromisą. Galbūt todėl ir esame daugiau nei penkerius metus kartu.
– Turit jau ne vieną klipą, paskutinį jų, „Unity“, režisavote ne patys, to ėmėsi Saulius Baradinskas. Ar nebuvo sunku atiduoti savo kūrinį į kito rankas?
Ignas: Gal kaip tik gerai atiduoti kūrinį į rankas to žmogaus, kuris tai sugeba daryti geriausiai. Tuo metu taip nusprendėm ir gavom labai gerą rezultatą, labai tuo džiaugiamės. Be to, su Sauliumi esame draugai, vieni kitus gerai supratome ir komandiškai dirbome. Manau, kad „Unity“ tapo geru klipo kūrimo pavyzdžiu.
– Muzikiniai klipai Lietuvoje ilgą laiką buvo beveik miręs žanras, o dabar jie atgimsta. Kiek svarbu yra turėti video klipą Lietuvos muzikos grupei?
Ignas: Manom, kad tai labai svarbu. Kai išleisim naują albumą, klipą, vienaip ar kitaip, kursim, nors kol kas jokių detalių ir nežinom, bet esame tikri, kad tai yra labai geras būdas pristatyti savo muziką, rasti naują auditoriją.
Evaldas: Man atrodo, kad mūsų kultūra yra labiau vizualinė nei garsinė, todėl vaizdas visad labiau patraukia akį, tą pirmąją akį. Tuo metu gali įsiklausyti ir į pačią muziką.
Reikia džiaugtis, kad mes augam ir atsiranda vis daugiau naujų grupių, o indie scena plečiasi, – teigė Kęstutis.
– Lietuvos indie scena auga. Jums tai reiškia augantį publikos susidomėjimą ar didesnį konkurentų skaičių?
Ignas: Ir tas, ir tas, bet tai yra gerai. Jei nebūtų grupių, kurios skatintų auditorijos augimą, būtų sunkiau visiems šį žanrą kuriantiems atlikėjams. Tą patį principą galima pritaikyti bet kur versle.
Evaldas: Tai skatina auditorijos išprusimą. Klausytojus skatina būti išrankesniems, o kūrėjus – kurti kokybišką muziką.
Kęstutis: Reikia džiaugtis, kad mes augam ir atsiranda vis daugiau naujų grupių, o indie scena plečiasi.
– Artėjantis festivalis „The Great Escape“ tikriausiai bus vienas didesnių jūsų karjeros laiptelių. Kaip jam ruošiatės? Kokia bus jūsų programa?
Ignas: Turim nemažai naujų dainų, bet dar nežinom, ar pavyks jas pristatyti – aišku, tai auditorijai visos jos bus vienodos, nesvarbu, naujos ar senos, bet mes jaučiame, kad kuo toliau, tuo labiau tobulėjame ir tos naujos dainos mums atrodo brandesnės ir tinkamesnės parodyti tiems, kuriems norime parodyti tai, ką turim geriausio.
Bandysim ne tik gerai sugroti, bet ir užmegzti kontaktų, pamatyti, kaip viskas iš vidaus atrodo tokiame dideliame renginyje.
Mums patiems būsimo albumo dainos atrodo brandesnės, pakeitusios skambesį – jose daugiau elektronikos. Ir mes patys jaučiamės kažkaip naujai, – sakė Ignas.
– Festivaliuose, nors ir ne tokiuose dideliuose, jau esate groję. Kiek grupei yra svarbu pasirodyti festivalyje? Ar tai išties padeda užmegzti naujų pažinčių, rasti kelių į naujas rinkas?
Ignas: Gauti kažkokią naudą iš dalyvavimo tokiuose renginiuose yra nemenkas iššūkis, nes grupių yra labai daug, o žmonių, kuriems tokia muzika galėtų būti įdomi – ne.
Esame dalyvavę Talino muzikos savaitėje, „Positivus“ festivalyje – negaliu pasakyti, kad iš ten grįžome gavę tiesioginės naudos, kontrakto nepasirašėme, tačiau tai nėra priežastis toliau nebandyti, nes niekada nežinai, kurioje vietoje bus tas reikiamas žmogus. Čia svarbus ir sėkmės faktorius – turi būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
– Minėjote savo naują albumą. Ar jau galite apie jį ką nors papasakoti?
Ignas: Planuojame įrašinėti vasarą.
Evaldas: O išleisim rudenį.
Ignas: Nesinori skelbti, kol dar tikrai nežinome, bet kol kas intensyviai dirbame. Mums atrodo, jog šio albumo dainos labai skirsis nuo to, ką kūrėme anksčiau, nors sakoma, kad klausytojas tą atotrūkį visad jaučia mažiau nei patys muzikantai. Nežinau, ką girdės tie, kurie klausys. Mums patiems šios dainos atrodo brandesnės, pakeitusios skambesį – jose daugiau elektronikos. Ir mes patys jaučiamės kažkaip naujai.
Kęstutis: Bent jau šiame etape, nors kas žino, kaip tai skambės klausytojui.
Evaldas: Bet manau, kad tai vis tiek bus „Deeper Upper“. Vienaip ar kitaip.
