Pasak grupės vokalisto Gyčio, šį kūrinį visą laiką sekė nepaaiškinamų sutapimų ir nelaimių šleifas. „Nors netikiu tokiais dalykais, tačiau nuolatinės ligos, nelaimės, netgi mirtys kiekvieną kartą prisilietus prie šio kūrinio priverčia susimąstyti. Tačiau atrodo jog išleidus klipą tai baigėsi“, – sakė jis.
Pasak klavišininko Tomo Usovo, „42“ jam visada atrodė viena geriausių Gyčio dainų, todėl labai džiugu, jog pagaliau pavyko ją įkūnyti ne tik audio, bet ir video pavidalu. „Kūrinys man artimas tuo, jog visada prijausdavau bliuzui, ir nors „42“ negalima priskirti bliuzo žanrui, dainos harmonija su juo yra gana tampriai susijusi. Taip pat tai vienas pirmųjų mūsų grupės žingsnių labiau elektrifikuoto, kartais ir truputį pinkfloydiško skambesio linkme, didele dalimi gitaristo Haroldo Liumparo dėka“ – teigė Tomas.
„Čia panašiai, kaip su mergina – juk per pirmą pasimatymą nesakysi: „Aš tave myliu ir noriu tave vesti“. Reikia laipsniškai link to eiti“ (Haroldas Liumparas).
Pats Haroldas, tik šiais metais prisijungęs prie grupės, paklaustas kaip jam pavyksta pajausti ne tik kada groti, bet ir kada negroti, buvo atviras: „Reikia suprasti dainos subtilumą ir nugalėti individualizmą. Tada ir ateina suvokimas. Čia panašiai, kaip su mergina – juk per pirmą pasimatymą nesakysi aš tave myliu ir noriu tave vesti. Reikia laipsniškai link to eiti“.
Šiai nuomonei pritaria bosinės gitaros partijos subtilumus atskleidžiantis Lukas Norkūnas. „Kūrinys ilgas ir jam reikalingas vystymas. Girdint žodžius, pamažu, jo eigoje įsijaučiant, suvokiant tematiką, kuri dvelkia kosmoso šalčiu, tiesiog užkonservavau tą atominę energiją panaudodamas sumažintą penktą laipsnį“.
Tuo tarpu perkusininkas Martynas Nugaras nedaugžodžiauja: kūrinį „42“ yra įdomu groti, nes yra ką veikti grojant – su Luku turim taškų, kuriuos reikia kartu pagauti“.