Jeigu tu kuri bliuzą, turi jį išjausti. Negali to jausmo suklastoti.
Jeigu tu kuri bliuzą, turi jį išjausti. Negali to jausmo suklastoti. (juokiasi) Aš, tarkime, negaliu savo bliuzo dainų rašyti apie tai, jog „neturiu pinigų“ arba „mano mergina mane paliko“, nes tai nėra tiesa.
Kaip ir negaliu sakyti, jog „mano gyvenimas yra labai sunkus ir mano bosas mane žudo“, nes aš esu pats savo bosas ir mano gyvenimas yra nuostabus. (juokiasi) Taigi, kiekvienas turi surasti naują erdvę savo bliuzo muzikai.
– Perklausius visą jūsų diskografiją, galima pastebėti, jog vienas albumas – „Fresh Produce“ (2000) smarkiai skiriasi nuo kitų. Jo klausant susidaro įspūdis, jog muziką jam parašė visai kita grupė, tikrai ne „Fink“. Kodėl?
– Tai buvo 1900-ieji! Didžėjų ir triphopo era. (juokiasi) Aš tuo metu buvau didžėjus, ir po šio albumo išleidimo didžėjavau dar kelerius metus.
– Kas jus paskatino pakeisti muzikinę kryptį?
– Vieną dieną tiesiog nustojau mylėti tai, ką darau, ir „atsistatydinau“. Tai sekino, nes didžėjaus darbe visą laiką turi būti čia ir dabar. Tavo repertuaras faktiškai „sudega“ per vieną mėnesį.
Tiesa, tada neturėjau jokio kito plano, ką daryti toliau, nustojus būti didžėjumi. (juokiasi) Reikėjo net 6-erių metų, kol atsirado „Biscuits for Breakfast“. Baigęs didžėjaus karjerą netekau finansinio stabilumo, gyvenau mažiau nei už nulį pinigų, ir teko apleisti daugybę socialinio egzistavimo formų.
Paskutinis mano, kaip didžėjaus, koncertas vyko fabrike apytiksliai prieš 1000-io žmonių auditoriją, o pirmasis mano gyvas pasirodymas – bare, prieš kokį 10-tį veidų.
Tačiau niekuomet nesigailėjau savo sprendimo, nes dabar esu labai laimingas, darydamas tai, kas man iš tiesų teikia didžiulį džiaugsmą.
Grupės „Fink“ pasirodymas įvyks š.m. spalio 31 d. menų fabrike „Loftas“. Daugiau apie renginį galite sužinoti čia.
