„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2012 12 04

Jaunieji muzikantai varžysis Michailui Šenderovui dedikuotame konkurse

Gruodžio 8 ir 9 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiojoje salėje vyks XII Tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas, kuriame dalyvaus 21 ansamblis iš Lietuvos ir Latvijos. Šių metų konkursas yra skirtas vieno žymiausių pokario Lietuvos violončelininkų ir pedagogų Michailo Šenderovo 95-osioms gimimo metinėms. Gruodžio 13 d. 18 val. Didžiojoje salėje vyks konkurso laureatų apdovanojimas ir koncertas.
Michailas Šenderovas
Michailas Šenderovas / Lietuvos muzikos ir teatro akademijos nuotr.

Konkurse varžysis trys ansamblių grupės: gruodžio 8 d. 10 val. – duetai, 16 val. – trio bei gruodžio 9 d. 10 val. – kvartetai ir kvintetai. Konkurso žiuri vadovaus profesorė Gunta Sproge, Latvijos J. Vytuolio muzikos akademijos Kamerinio ansamblio katedros vedėja. Vertinimo komisijos nariai – LMTA pedagogai bei Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Anatolijus Šenderovas, įsteigęs specialią Michailo Šenderovo premiją.

Konkurso ištakos yra 1999 m. LMTA Kamerinio ansamblio katedros suorganizuotas Eduardo Balsio kvartetų ir kamerinių ansamblių konkursas. Jis buvo sumanytas kaip vienas iš kompozitoriaus E. Balsio (1919-1984) 80-mečio paminėjimo renginių greta simfoninės, teatrinės, chorinės ir kamerinės muzikos vakarų.  Inicijuojant konkursą ir prie jo organizavimo bei rėmimo prisidėjo E. Balsio vaikai – kompozitorius Audrius Balsys ir pianistė, pedagogė (dabar LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėja, profesorė) Dalia Balsytė. Konkurso rėmėjai buvo Algirdo Brazausko, Vytauto Lansbergio fondai, Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Pasak prof. D. Balsytės, konkursas tuo metu buvo sumanytas kaip vienkartinis renginys. Tačiau po metų pertraukos LMTA studentų ir pedagogų iniciatyva konkursas buvo atnaujintas. Šiek tiek pakoregavus nuostatus ir reikalavimus jis vyko kasmet kaip LMTA renginys, o šįmet tapo tarptautiniu.

Tradiciškai kiekvienas konkursas yra skiriamas iškiliai asmenybei ar įvykiui, susijusiems su kamerinės muzikos pasauliu, paminėti.

Konkursų bukletuose bei laureatų koncertų metu buvo prisiminti Kamerinio ansamblio katedros vedėjai Jurgis Fledžinskas (1924-1988), Domas Svirskis (1917-1996), Romualdas Kulikauskas (1935-2011) bei katedros pedagogas Rimantas Šiugždinis (1947-1996). Konkurso kontekstas buvo puiki proga prisiminti iškilias asmenybes, savo kūrybinėje veikloje daug dėmesio skyrusiems kamerinei muzikai – Izidorių Vasyliūną (1906-1982), Olgą Šteinberg (1920-2005) bei Aleksandrą Livontą (1920-1974). 2004 m. konkursas buvo skirtas Kamerinio ansamblio katedros 40 -mečiui pažymėti.                                                                                           

Konkursą nuolatos remia Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras.

Šiuose konkursuose savo pirmąsias pergales pelnė dabar jau Lietuvos kamerinės muzikos aplinkoje žinomi ansambliai – Baltijos gitarų kvartetas, trio „Claviola“, styginių kvartetas „Art Vio“, fortepijoninis kvintetas „Efvioli“ ir kl.

Šiemet konkurso minimas iškilus muzikantas M. Šenderovas dirbo Lietuvos „Radiofono“, vėliau Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro, Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteriu, dėstė Lietuvos Konservatorijos kamerinio ansamblio katedroje. Ryškiausias etapas M. Šenderovo kūrybinėje biografijoje – darbas Lietuvos valstybiniame kvartete (1952-1961). 1959 m. kartu su Kvartetu jis tapo pirmuoju pokario metais Tarptautinio Josepho Haydno konkurso Budapešte laureatu (II premija).

M. Šenderovas daug koncertavo kaip solistas, kamerinių ansamblių (dažniausiai su žmona pianistė Ila Šenderova), fortepijoninių trio (kartu su Stasiu Vainiūnu, Dainiumi Trinkūnu, Aleksandru Livontu, Olga Šteinbergaitė, Viktoru Radovičiumi, Marieta Azizbekova) dalyvis.

Michailas Šenderovas buvo žymių Lietuvos violončelininkų Davido Geringo, Augustino Vasiliausko, Alberto Šivickio, Sauliaus Lipčiaus pirmasis mokytojas. Atliko ir redagavo beveik visus to meto lietuvių kompozitorių – Juozo Karoso, Konrado Kavecko, Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno, Vytauto Laurušo, Vaclovo Paketūro, Benjamino Gorbulskio ir kt. – kūrinius violončelei. Jam dalyvaujant įrašyta 22 gramofoninės plokštelės. Radijo fonduose yra virš 100 jo įrašytų  kūrinių.          

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs