Kaip gimė mintis pradėti koncertuoti?
Dalius (D.) Surinkau viską, ką geriausio sukūriau nuo 1991 metų, ir nutariau, kad tai turi išvysti dienos šviesą. Kaip ir kiekvienas kuriantis žmogus, pirmiausia bandžiau muzikuoti vienas, vėliau pajutau, kad „kimba“ ir tada užsinorėjau kažko geriau, profesionaliau, koncertuoti su įvairesniais instrumentais. Todėl pasikviečiau du muzikantus – vienas profesionalus kompozitorius, kitas – įvairiais instrumentais grojantis aktorius, baigęs muzikos mokyklą. Aš pats nesimokiau jokioje muzikos mokykloje, nes mama manęs ten neleido – sakė, kad mano pirštai per trumpi. (Šypsosi)
Taip ir susijungėme muzikiniam šou. Kad tai rimta – nepasakyčiau, kad labai profesionalu – irgi...
Sigitas (S.) Viskas yra labai rimta ir profesionalu! Jis viską atvirkščiai sako! Dalius dvidešimt metų rinko savo kūrybą ir tai yra nerimta?!
Algirdas (A.) Per tą laiką išsikristalizavo pačios geriausios idėjos!
D. Čia tokia mano didybės manijos, pasireiškiančios savęs mažinimu ir kuklinimusi, išraiška... (Juokiasi)
Koncertuose atliekate tik savo kūrybos dainas?
D. Beveik visi tekstai mano, išskyrus keletą. Vienos dainos tekstą dar jaunystėje, kai grojau pankroką, nusipirkau už dėžę alaus. Tai vienintelė daina, kurta neprofesionalaus poeto. Dar atliekame Liutauro Degėsio vaikišką dainelę „Kandis“. O daina „Saliutas“ sukurta pagal sovietinių laikų propagandinį eilėraštį vaikams, kuris ir šiais laikais aktualus.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kabaretas „Atsakyk už save“ (Dalius Skamarakas, Sigitas Mickis ir Algirdas Urbonas) |
Kodėl pasivadinote kabaretu ir davėte sau „Atsakyk už save“ pavadinimą?
D. Oi, čia labai skaudi tema... Mes nežinojome, kaip pasivadinti...
S. Ne, mes žinojome, tik tu nežinojai!
A. Tu abejojai...
D. Na, taip... Įrašant kelias pirmąsias dainas, Sigitas vis atsiųsdavo man dainas, užrašęs „kabaretas“. Pagalvojau, kodėl gi ne? Tegul bus kabaretas. Kabaretas neįpareigoja tavęs visko daryti rimtai ir leidžia tau laisvai elgtis. O dėl pavadinimo mes vis dar diskutuojame ir prieš kiekvieną koncertą...
S. ...mušamės!
D. Nesimušam, bet aš vis klausiu žiūrovų, ką jie mano. Man labiau norėjosi pavadinti labiau kabaretiškai – pavyzdžiui, „Joriko sapnas“.
S. Čia jau pretenzija į meną... (Juokiasi) Gal reikėjo pavadinti „Šekspyro miegas“?
D. O Sigitas Mickis tiesiai šviesiai pasakė „Atsakyk už save“...
S. Aš čia tau pasakiau, o tu pagalvojai, kad siūlau pavadinimą?! Čia klaida! (Juokiasi) Iš tiesų čia ne pavadinimas, o liepimas, bylojimas kažkam, kad susimąstytų.
D. Tai yra ir dar bus ne viename koncerte atvira tema... (Šypsosi)
Jūs ir per repeticijas tiek diskutuojate?
D. Man iki šiol keista, kaip susiėjo tokie skirtingi žmonės su absoliučiai skirtingomis pažiūromis... (Šypsosi) Mes nutylam tik tada, kai grojam, nes burnos būna užimtos saksofonais, fleitomis ir kitais instrumentais... Ir tada man būna taip gera! Taika, ramybė, tiesiog Nojaus arka... O kai daina baigiasi, vėl viskas prasideda iš naujo... (Šypsosi)
Tačiau kas lėmė, kad būtent tokia skirtinga trijulė susieitų?
D. Galvodamas, kaip viskas turėtų skambėti, nusprendžiau, kad man reikėtų kontraboso, kuriuo groja Algirdas Urbonas. O Sigitas Mickis dega noru groti viskuo, kuo dar nėra grojęs, o taip pat jis puikiai įvaldęs klavišinius instrumentus – todėl jį ir pakviečiau.
O kodėl tokie skirtingi žmonės? Nes mums kartu dirbant niekada nebūna sąstingio, visada yra gyvybė, diskusijos, švelniai tariant... Ten, kur ramybė, nėra kūrybos – tik atlikimas. O mes kaskart vis kitaip tas pačias dainas sugrojame. Kaip kartą per repeticiją sakė Aidas Giniotis, „nauja diena – naujas teatras“. Taip ir mūsų grupė – kas kartą vis nauja.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kabaretas „Atsakyk už save“ (Dalius Skamarakas, Sigitas Mickis ir Algirdas Urbonas) |
Tai jūs save vadinate grupe?
D. Oficialiai mes esame kabaretas.
S. Visą laiką sakei: „Mes kuriam grupę“, o dabar jau nebe grupė? Supratau. Gražu... Šiaip mes čia, kaimynai...
D. Tai nebus grupė, kuri groja profesionalioje scenoje pagal tikslias aranžuotes...
S. Laba diena! Tai yra pati tikriausia, profesionaliausia grupė!
D. Tai taip, bet mes grojame laisvai, be natų...
A. Na, kai kada pasirašome natas...
D. Taip, Algirdas pasirašo, nes jis jas pažįsta.... (Šypsosi)
S. Tai jeigu mes ne grupė – tai kas?!
D. (Galvoja ir lėtai parenka žodžius) Įdomių asmenybių sambūris, kuris muzikuoja!
S. O, labai gerai! Fiksuojam! (Juokiasi)
Ar turite kokią nors misiją, su kuria einate pas klausytojus?
D. Kažkokios misijos pakeisti visuomenę mes neturime.
S. Už save kalbėk! Aš tai turiu misiją pakeisti visuomenę, parodyti, ką žinai...
D. Mes labai skirtingi. Manau, visų pirma mes norime žmonėms suteikti džiugesį – nors tą minutę, kai klausosi mūsų, jiems bus gera.
Į ką tai išvirs po metų, neaišku – gal tapsime socialinės pakraipos ir važinėsime po Lietuvą, rodydami žmonėms jų klaidas. (Šypsosi)
Kol kas savo koncertams renkatės kamerines erdves...
D. Kol kas nežinome, kiek pas mus ateis žiūrovų, todėl nesiekiame iš karto gauti didžiąsias sales.
S. Čia ne prie ko. Kol kas turime tokį įgarsinimą, kuris leidžia koncertuoti tik nedidelėje erdvėje.
D. Norime bendrauti su publika akis į akį. Prieš koncertą nesėdime grimerinėje, bet einame pas žiūrovus, su jais bendraujame, klausiame: „Kaip sekasi? Kaip sveikata?“ (Juokiasi)
A. Mes mėgstame intymumą.
S. Taip, stadionai dar ne mums. (Juokiasi)
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kabaretas „Atsakyk už save“ (Dalius Skamarakas, Sigitas Mickis ir Algirdas Urbonas) |
Jums teko groti dainuojamosios poezijos festivalyje – turite į šį žanrą pretenzijų?
D. Bent jau aš tokių pretenzijų neturiu. Savo eilių nelaikau poezija.
S. O kas yra poezija? Čia – kaip muzika – ji yra viskas, kas skamba. (Patuksena į stalą) Nori pasakyti, jog visi bardai gavo sertifikatus, kad jie yra eilių rašymo profesionalai?..
Į kokią publiką savo programa orientuojatės?
D. Į žmones, kurie pakankamai sveikai, su ironija žiūri į gyvenimą. Kurie supranta, kad gyvenime viskas nėra arba labai rimta, arba juokinga. Kiekvienoje dainoje yra tam tikras užtaisas juoko, bet kartu yra ir apie ką pagalvoti.
Visi mano tekstai yra išgyventi ir nesvarbu, jei dainuodamas juokiuosi – tegul publika sprendžia, kas rimta, kas juokinga ir ką pasiimti. Leisime sau pakvailioti su rimtais dalykais ir paliūdėti dėl linksmų. Tačiau tikrai specialiai „nespausim“ komedijos žanro ir nejuokinsime žmonių. Todėl kviečiame žmones, kurie supranta humorą.
