– Dažnai žmonės sako, kad muzika „ištaškė“, „nunešė“ ir pan. Kaip apibūdinti jos poveikį?
– Galima tik svarstyti, nes tai nepagrįsta tyrimais. Mano nuomone, kasdienybėje mus supa tam tikras kontekstas. Mūsų galvose yra kažkokie nebaigti rūpesčiai ir pan., tie dalykai vargina. Kai muzika „nuneša“, pamirštame tuos rūpesčius. Muzika kuria asociacijas su toliais ir erdve, kitokia aplinka.
Kartais – su praeities atsiminimais, tada kontekstas lieka toli, mes taip pailsime. Panašiai veikia vaizduotės pratimai, kai mes tyčia bandome kažkur nusikelti ir pailsėti nuo praktinių, buitinių rūpesčių.
– Kodėl klausomės tos pačios muzikos ir vangiai priimame muzikines naujoves?
– Siečiau tai su saugumo jausmu, susijusiu ne tik su muzika. Kai mums kažkas pažįstama, jaučiamės saugiau, mums negresia iš nežinomybės ateinantys dalykai. Kai atpažįstame ritmą, melodiją, tai suteikia tam tikro džiaugsmo.
Žmonės skirtingi, todėl ir muzika jiems patinka įvairi – visi mes gyvename skirtingomis nuotaikomis, mūsų poreikiai skirtingi.
Ta melodija, žinoma, ne bet kokia – kuri patinka. Ji pažįstama, atsiranda tas „nunešimo“ jausmas. Tai sudaro kažkokią prasmingą visumą, į kurią galima įsikibti ir jaustis saugiau. Iki tam tikro lygio, kol nenusibosta.
– Ką muzika gali pasakyti apie žmogaus charakterį?
– Negaliu atsakyti, plačiau nesusiejęs to su muzikos poveikiu ir funkcijomis, kurių ji turi daug. Vienas svarbus dalykas – atsipalaidavimas, kitas – saviraiška. Jeigu žmogui svarbu kažką kurti arba jis neišreiškęs poreikių, jam patiks muzika, kuri gal bus kiek improvizacinė, naujoviška. Toks asmuo specialiai ieškos muzikos, kurioje nebūtų kažkokių standartų, klasikos.
Dar vienas dalykas – protestas. Pavyzdžiui, paaugliai pradeda klausytis sunkiojo roko, tad galima įsivaizduoti, kas tokio žmogaus gyvenime vyksta. Jis ieško savęs, bando atsiskirti nuo tėvų ir muzika tampa jo gyvenimo dalimi arba išraiška to, kuo jis gyvena.
Muzika gali padrąsinti ir palaikyti, ji įkvepia aktyvumo. To pavyzdys – žygio ar karo dainos. Senuose filmuose apie karą parodyta, kad atmosferoje, kai reikia išgyventi, aktyvinančios žygio dainos dažnai palaiko.
Plačiąja prasme, nereikia karo ar partizanų, juk mes dažnai jaučiamės pavargę kaip kare, tuomet muzika mus įkvepia. Turime pažįstamų dainų ir melodijų, į kurias įsikimbame, ypač, jei tai apie viltį, ėjimą į priekį. Tai surezonuoja su mūsų nuotaika, savijauta, poreikiais tuo momentu. Žmonės skirtingi, todėl ir muzika jiems patinka įvairi – visi mes gyvename skirtingomis nuotaikomis, mūsų poreikiai skirtingi.
– Kodėl įsimename pačias primityviausias melodijas, kurių iš galvos negalime išmesti kelias dienas?
– Anglų kalboje yra toks tikslus terminas earworm, tai – ausies kirminas. Jis įsiėda, įsimeta ten kaip parazitas, kurį sunku išmesti. Svarstant plačiau, man tai sietųsi su pažįstamumo jausmu. Tos primityvios, banalios melodijos tuo ir išsiskiria, kad jų aiški ir įsimenanti melodija. Jos taip ir kuriamos.
Tų melodijų ritmas dažniausiai aiškus, bet tai jau atskira tema, nes ritmas gali palengvinti gyvenimą. Jei einant yra ritmas, būna daug aiškiau, atrodo, kad tai reikalauja mažiau pastangų. Ritmingai žingsniuoja ir kariuomenė.
– Kokia yra milijardus žmonių paliečiančių dainų paslaptis, pavyzdžiui, „Gangman Style“?
– Manau, kad ten yra daug dalykų – truputį linksma, truputį juokinga, kiek primityvu. Gal net gyvuliška ir išreiškia tai, ką turime prigimtyje. Mes ne tik jaučiamės suaugę, bet ir esame spaudžiami būti rimti, tvarkingi, laiku viską daryti. Tačiau viduje norime būti vaikiški, daryti nesąmones ir ta daina tiesiog pasitaikė. Kvailumas ir linksmumas dažnai yra šalia, ribos labai neaiškios. Šiuo atveju gal tai ir suveikė.
– Ar muzika gali gydyti ar susargdinti?
– Gali, nors muzikos terapija dažnai nelaikoma kaip savarankiška ir pakankama. Dažnai tai būna kaip papildomas dalykas, kuris, mano manymu, veikia. Kaip ir kalbėjome, žinomos melodijos, garsai padeda išeiti iš kasdienybės, to kartais pakanka. Jei žmogų veikia muzika ir jis nuo to geriau jaučiasi, jis atsipalaiduoja, geriau gyja žaizdos.
Svarbi ir išraiška – žmogus gali ne tik klausytis, bet ir groti, kad ir nesudėtingai. Labai dažnai pacientai sunkiai sugeba išreikšti kai ką žodžiais, jiems sunku pasakyti, kas yra. Psichologai ieško būdų, kaip padėti, muzika gali būti vienas jų. Kai grojame, piešiame ar šokame, lyg kažkas atsidaro, išsilaisvina, pajuda. Atsitinka taip, kad pagroję žmonės juokiasi ar verkia.
Muzika gali būti ir bendravimo būdas, jeigu susidaro bendraminčių, vieno stilius mėgėjų grupės. Jei šeimoje kartu klausomasi muzikos, jei tai daro sutuoktiniai, tai jų santykių stiprinimas, muzika susieja.
