„Sachs Media Group“ kartu su kompanija „Phojoe“ ir muzikos specialistais Reebee Garofalo ir Elijah Waldu sukūrė mirusių rokenrolo dievų fizinius ir kūrybinius portretus:
Kurtas Cobainas iš grupės „Nirvana“
Mirė: 1994 metais sulauklęs 27-erių
1994 metais nusižudęs K.Cobainas laikomas vienu svarbiausių dešimtojo dešimtmečio roko figūrų. Į populiariosios muzikos geriausiųjų sąrašus su kultine daina „Smells Like Teen Spirit“ įsiveržusi „Nirvana“ tapo Sietle susiformavusio grunge stiliaus vėliavnešiais ir nepatenkintos kartos balsu. Visgi pripažinimas pasirodė ne tai, ko reikėjo K.Cobainui – praėjus metams po antrojo grupės albumo tuomet 27-erių muzikantas nusišovė. 2013 metais jis kartu su „Nirvana“ buvo nominuotas Rokenrolo šlovės galerijai.
Ką jis būtų veikęs? Turint omenyje jo panieką žvaigždės statusui, K.Cobainas tikriausiai toliau tebekurtų su „Nirvana“, tačiau užsiimtų ir mažesniais, nekomerciniais projektais su kitais muzikantais. Taip jis stengtųsi susigrąžinti bent dalelę anonimiškumo ir kūrybinės laisvės. Jis taip pat tikriausiai pasinaudotų savo šlove kitiems darbams – padėtų jauniems muzikantams susilaukti dėmesio. Be to, vedinas savo susidomėjimo Americana stiliais, jis tikriausiai pamėgintų kurti ir kartu su folk stiliaus atlikėjais.
Bobas Marley
Mirė: 1981 metais sulaukęs 36-erių
Jamaikoje gimęs B.Marley tapo įtakingiausiu reggae muzikos atlikėju. Kartu su Peteriu Toshu ir Bunny Waileriu subūrę grupę „The Wailers“ jie sukūrė geriausiai žinomas šio žanro dainas, pavyzdžiui, „Get Up, Stand Up“ ir „I Shot the Sheriff“. Net ir grupei išsiskirsčius B.Marley vieną po kito tebekūrė hitus, tokius kaip „Exodus“, „One Love“ ir „Three Little Birds“. Aštuntajame dešimtmetyje B.Marley darė be galo daug įtakos Jamaikos gyvenimui. „Time“ žurnalas jį net pavadino politine jėga, konkuruojančia su vyriausybe. Sulaukęs 36 metų muzikantas 1981 metais Majamyje mirė nuo vėžio. 1994 metais jis pateko į Rokenrolo šlovės galeriją.
Ką jis būtų veikęs? B.Marley sėkmė visame pasaulyje buvo tokia įkvepianti kaip nieko kito. Neabejotinai – jeigu jis dabar gyventų, jis bendradarbiautų ne tik su Jamaikos, JAV ir britų muzikantais. Jis būtų tapęs pasaulio muzikos pagrindine figūra ir stebintų gerbėjus naujais kūriniais su Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos atlikėjais. Turint omenyje jo tarptautinį statusą ir jo atsidavimą įvairiems Afrikos diasporos stiliams, jis būtų svajonių partneris Kanye Westui ar „The Fugees“. Labai tikėtina, kad savo įtaka jis naudotųsi ir už muzikos ribų – mestų iššūkį senųjų kolonijinių jėgų dominavimui ir intensyviai kovotų už įvairių rasių žmonių teises.
Johnas Lennonas iš „The Beatles“
Mirė: 1980 metais sulaukęs 40-ies
J.Lennonas kartu su Paulu McCartney buvo sėkmingiausias visų laikų muzikos kūrimo tandemas, sukūręs dešimtis hitų. J.Lennonas savo gimtajame Liverpulyje šeštajame dešimtmetyje įkūrė grupę „Quarrymen“, prie kurios vėliau prisijungė P.McCartney ir gitaristas Geroge'as Harrisonas. J.Lennonas pakeitė grupės pavadinimą į „The Beatles“, tuomet prisijungė būgnininkas Ringo Starras, ir per aštuonerius metus ketvertas pasauliui pristatė iki šiol nematytą kiekį hitų ir tokius albumus kaip „Rubber Soul“, „Revolver“, „Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ ir „Abbey Road“. Kai 1970 metais grupė išsiskirstė, J.Lennonas sėkmingai tęsė solinę karjerą su tokiomis dainomis kaip „Instant Karma“, „Imagine“, „Mind Games“, „Whatever Gets You Through the Night“ ir „Woman“. Būdamas 40-ies jis buvo nušautas prie savo namų. 1988 metais jis kartu su „The Beatles“ pateko į Rokenrolo šlovės galeriją, o 1994 metais – dar kartą ir kaip solo atlikėjas.
Ką jis būtų veikęs? Kuriam laikui pasitraukęs iš muzikos verslo ir atsidavęs tėvystei, J.Lennonas grįžo su nauja branda, todėl jis vėliau būtų buvęs dar didesnis aktyvistas ir kovotojas už taiką. Jis praskynę kelią tokiems muzikos pasaulio aktyvistams kaip Bono ar Bobas Geldofas, tačiau turint omenyje jo talentą ir šlovę, J.Lennonas būtų tikriausiai pasiekęs dar daugiau. Žvelgiant į tai, ką jis jau buvo pasiekęs, sunku nubrėžti ribas, kiek dar įtakos jis būtų padaręs muzikos ir politikos pasauliams. Neabejotinai – jis būtų nuolat stebinęs net ir didžiausius savo gerbėjus. Jis galėtų būti buvęs pirmuoju klasikinio roko atstovu, prisijungusiu prie hip hopo revoliucijos, galėjo kurti eksperimentinę avangardinę muziką, grįžti prie savo šaknų ir suburti gitaristų kvartetą arba, kas labiausiai tikėtina, eksperimentuoti su visomis šiomis alternatyvomis ir dar daugiau. Ir taip, jis tikrai tebebūtų su Yoko Ono.
Elvis Presley
Mirė: 1977 metais sulaukęs 42-ejų
Į muzikos pasaulį su trenksmu įsiveržęs šeštajame dešimtmetyje, E.Presley vienbalsiai vadinamas rokenrolo karaliumu. Jis dirbo vilkiko vairuotoju, kai 1953 metais jį atrado prodiuseris Samas Phillipsas. E.presley atėjo į įrašų studiją norėdamas įrašyti dainą savo motinai ir sužavėjęs visus savo balsu pasirašė sutartį su S.Phillipsu. Įkvėpimo semdamasis iš gospel, country, western ir bliuzo, E.Presley su savo grupe įrašė tokius hitus kaip „That’s Alright, Mama“ ir „Blue Moon of Kentucky“. Gavęs naują sutartį su RCA jis pasauliui pažėrė dar daugiau legendinėmis tapusių dainų – „Heartbreak Hotel“, „Hound Dog“, „Jailhouse Rock“ ir „Love Me Tender“. 1958 metais jis išvyko tarnauti į kariuomenę. Grįžęs po dvejų metų jis daugiausiai dėmesio skyrė filmų ir garso takelių kūrimui. E.Presley suvaidino 33 filmuose. Sulaukęs 42 metų jis mirė nuo širdies smūgio savo viloje Memfyje. 1986 metais jis pateko į Rokenrolo šlovės galeriją.
Ką jis būtų veikęs? Tol, kol jo vadybininku būtų buvęs Tomas Parkeris, mažai tikėtina, kad būtų buvę kokių nors dramatiškų pokyčių jo kūryboje. Tačiau nėra sunku įsivaizduoti, kad T.Parkeris būtų atidaręs E.Presley vardo kazino Las Vegase, kur rokenrolo karalius metų metus galėtų karaliauti. Po vadybininko mirties 1997 metais, E.Presley tikriausiai būtų siekęs naujovių. Kaip ir Johnny Cashas, jis turbūt būtų atsidavęs į naujų roko muzikos vadybininkų rankas, grįžtu prie bliuzo ir country muzikos šaknų, ir būtų sukūręs tokius albumus, kuriuos dievintų jaunieji hipsteriai.
Jimas Morrisonas iš „The Doors“
Mirė: 1971 sulaukęs 27-erių
Charizmatiškasis „The Doors“ dainų kūrėjas, atlikėjas ir lyderis septintajame dešimtmetyje su grupės draugais susilaukė milžiniško populiarumo su daina „Light My Fire“. Iki šiol laikoma, kad J.Morrisonas sukūrė vienas poetiškiausių, vaizdingiausių ir labiausiai revoliucingų dainų rokenrolo istorijoje. 11 minučių jų daina „The End“ buvo viena pirmųjų ilgų roko dainų ir tapo pavyzdžių septintojo dešimtmečio acid rokui. Grupė migravo per kelis muzikos žanrus – pradedant bliuzo skambesyje paskendusia daina „Roadhouse Blues“, pop muzikos garsų kupina „Touch Me“ ir eterine „Riders on the Storm“. Maištingas J.Morrisonas dažnai susilaukdavo kitų nemalonės – pavyzdžiui, jis buvo išvytas iš Edo Sullivano šou, kadangi nesutiko pakeisti prieštaringų dainos žodžių, o Majamyje jis buvo suimtas už nederamą elgesį. 27-erių jis mirė savo vonioje Paryžiuje. 1993 metais jis kartu su „The Doors“ pateko į Rokenrolo šlovės galeriją.
Ką jis būtų veikęs? Iš visų septintojo dešimtmečio rokerių, kurie mirė jauni, J.Morrisonas yra sudėtingiausiai prognozuojamas. Sunku įsivaizduoti, kur jį būtų nukreipusios jo mūzos – jis domėjosi ne tik muzika, bet ir poezija, filmais bei teatru. Neabejotinai jis būtų dalyvavęs nepriklausomo kino proveržyje aštuntajame dešimtmetyje, ir tikriausiai jis būtų buvęs vienintelė savo kartos roko žvaigždė, kuri jaustųsi gerai per pankroko judėjimą aštuntajame dešimtmetyje. Kita vertus, jis galbūt būtų visiškai pasitraukęs iš muzikinio gyvenimo ir atsidavęs rašymui, keliavęs į Niujorką, Paryžių, Tokiją ar Dakarą ir kaip avangardistas būtų vertinamos keleto gerbėjų, o ne milijonų – kaip roko žvaigždė.
Daugiau nuotraukų iš svarstymų, ką roko žvaigždės veiktų dabar, rasite čia.
