Su 15min.lt skaitytojais mintimis dalijasi trys kauniečiai: meras Andrius Kupčinskas, žymus architektas bei muzikantas Algridas Kaušpėdas ir vieno pagrindinių šio festivalio remėjų „Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis.
- Kokią reikšmę Kaunui turi Kaunas Jazz festivalis?
A.Kupčinskas: Kaunas Jazz festivalis labai simboliškai sutampa su Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Kartu su laisvės pavasariu į miestą atplūsta ir džiazo laisvės gūsis. Galima teigti, kad džiazas kartu reiškia išsivadavimą iš priespaudos ir yra tam tikras laisvės simbolis. Ne veltui šis Kaunas Jazz festivalis šįmet dedikuotas Ukrainos laisvės siekiams.
Taip pat ir miesto raktą perleidžiame tik dviem atvejais: pirmuoju, gruodžio pradžioje, Šv. Mikalojaus globėjo švenčiamos dienos metu, o antruoju – Kaunas Jazz metu. Ne bet kam yra perleidžiamas šis raktas, ir tai rodo, kad miestas pasitiki, ir organizatoriais, ir renginu. Pats renginys įkvepia miestiečius ne tik kūrybai, bet ir miesto puoselėjimui, tvarkymui ir bendruomeniškumui.
- Kas, Jūsų nuomone, kauniečiui yra Kaunas Jazz?
Kaune yra labai gera džiazo publika, kuri neįsivaizduoja Kauno be džiazo. Kauno džiazo festivalis visada palaiko tuos žmones, ištroškusius intelektualinės kultūros
A.Kaušpėdas: Kaune yra labai gera džiazo publika, kuri neįsivaizduoja Kauno be džiazo. Kauno džiazo festivalis visada palaiko tuos žmones, ištroškusius intelektualinės kultūros. Aš, tarkime, turiu savo draugą ortodontą, pas kurį kiekvieną kartą užėjęs į kabinetą galiu išgirsti džiazo muziką, ir tik ją. Šia prasme, džiazas tampa ne tik pramoga, bet ir tam tikra gyvenimo dalimi. Sakyčiau, jog Kauno miestui šis festivalis duoda subtilių tonų.
- Sakykite, Jūs, kaip architektas, galbūt galite įžvelgti kokių nors bendrumų tarp džiazo muzikos ir architektūros?
A.Kaušpėdas: Yra banali frazė, kad architektūra yra sustingusi muzika. Panašumų tikrai yra. Architektūroje egzistuoja tam tikras ritmas, tam tikra kompozicija, principai ir simetrija. Tas pats, manau, galioja ir muzikai. Galų gale, tiek muzikoje, tiek architektūroje yra tam tikra ideologija. Ir yra įvairaus džiazo, kaip ir įvairios architektūros.
Džiazas pirmiausia man siejasi su nepriekaištingu atlikimu. Tai yra muzika, skirta puikiems atlikėjams, kurie „čia pat“ grodami išreiškia save per improvizaciją (kadangi puikiai valdo instrumentą), pasiduoda tam tikrai nuotaikai, ir toje džiazo tėkmėje kyla įvairūs „nuotykiai“.
Manau, kad džiazas, savo esme yra intelektuali muzika, todėl nėra visiems suprantama, prieinama ir populiari. Džiazo niekaip nepavadinsi pop muzika, nes džiazas yra elitarus. Tai tikrai nėra stadiono muzika. Taip pat ir su gera architektūra: ji nepataikauja vartotojui, ji yra asketiška, griežtų proporcijų, suvesta į tam tikrus matematinius modulius, tam tikrą tvarką, labai subtilų „žaidimą“. Lygiai taip pat ir džiazas gali būti nepaprastai sofistikuotas, prigalvotas, „prisuktas“. Taip, kad bendrumų tikrai yra.
- Kodėl vis dėlto sugalvojote remti Kaunas Jazz festivalį? Kas bendro tarp Volfo Engelmano alaus ir Kaunas Jazz?
M.Matukaitis: Pirmiausia tai, kad tiek metų festivalį organizuoja patys kauniečiai. Žvelgiant atgal, į tarpukario metus, „Volfas Engelman“ alaus darykla buvo stiprus kultūros remėjas Kauno mieste ir regione. Šiandien stengiamės sekti tas pačias mūsų prieškario savininkų tradicijas. Daug dėmesio skiriame kultūrai, na, o Kaunas Jazz - vienas iškiliausių kultūros renginių tiek Kaune, tiek Lietuvoje. Sakyčiau, jog, mes, kaip kauniečiai, tiesiog turėjome būti čia.
- Kiek laiko remiate festivalį?
Festivalis tuo ir ypatingas, nes jis suburia tam tikrą žmonių, kuriuos tu praktiškai susitinki ir gauni progą su jais pabendrauti tik per festivalį, ratą
M.Matukaitis: Festivalį pradėjome remti ne taip seniai, berods, nuo 2012 m., bet, kol kas žiūrint į ateitį, tiek mes, tiek festivalio organizatoriai, ketiname toliau bendradarbiauti.
- Ar pats ketinate dalyvauti festivalyje?
M.Matukaitis: Be abejo, jeigu tik yra galimybė, praktiškai nepraleidžiu nė vieno koncerto nuo 2004 metų. Festivalis tuo ir ypatingas, nes jis suburia tam tikrą žmonių, kuriuos tu praktiškai susitinki ir gauni progą su jais pabendrauti tik per festivalį, ratą. O alus... Sakykim, yra tam tikras bendravimo „katalizatorius“. Tiek alus, tiek džiazas vienas su kitu, manau, labai dera.
