Kaip rašo allmusic.com, čia Jarrettas skamba kitaip. Ne tik dėl to, kad tai – namų įrašas, bet dar ir dėl muzikanto multiinstrumentališkumo: esame įpratę girdėti Jarrettą-pianistą, o šiame albume jam paklūsta galybė instrumentų: įvairiausios gitaros, būgnai, perkusija... Paties atlikėjo žodžiais, šio albumo improvizacijos nebuvo numatytos ar – anaiptol – repetuotos. Be to, visi kūriniai albume „No End“ – atlikti jo paties rankomis.
„No End“ buvo įrašytas vos praėjus metams po didelio pasisekimo sulaukusio Jarretto darbo „Spirits“. 2013-ųjų „No End“ turi panašumų su savo pirmtaku „Spirits“, tačiau skamba vis dėlto kitaip. Viena pagrindinių priežasčių – ta, jog Jarrettas (kad ir kaip keistai mums tai skambėtų) naujausiame savo albume pianino garsus nurungia elektrinėmis gitaromis ir būgnais. Galima sakyti, Jarrettas pražysta kitomis spalvomis, pasirodo plastiškas ir gyvas, o instrumentų variacijos šaukte šaukia: Mes mylim šį rokenrolo, bliuzo ir funko skambesį!
Taigi visi 20 „No End“ kūrinių, trunkančių nuo trijų iki septynių minučių, klausytojams pateikia gal ir ne tiek harmoningus, kiek, rodos, pačią instrumento esmę atskleidžiančius garsus.
Apibendrinant verta įspėti: „No End“ nebūtinai patiks visiems, taip pat įprastojo Jarretto neišgirs Jarretto gerbėjai. Tačiau džiazo mylėtojai, nuodugniai sekę šio muzikanto karjerą, tikrai jį palaimins. Kaip ir palaimino eksperimentinio gitarų roko fanai.
Keitho Jarretto albumą „No End“ galite įsigyti „Rūdninkų knygyne“