Apie teatrų veiklą jau rašėme pirmadienį: „Teatro durys atidarytos: bilietai, premjerų datos ir nežinomybė (I dalis)“
Apie saugumo reikalavimus skaitykite čia: „Į renginius – tik su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais“
LVSO klausytojams atveria Vilniaus kongresų rūmų duris: skambės Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) programoje datos jau aiškios.
Balandžio 24 d. Vilniaus kongresų rūmuose klausytojai galės išgirsti žymiausių šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių Pēterio Vasko, Arvo Pärto ir Felikso Bajoro kūrinius koncerte „Baltijos šalių orkestrų festivalis: tolima šviesa“.
Juos atliks ryškiausia Lietuvos smuikininkė, daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė Dalia Kuznecovaitė, LVSO koncertmeisteriai, smuikininkai Zbignievas Levickis ir Kristupas Keller bei maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas orkestras.
LNF: laukia kameriniai renginiai
Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) direktorės Rūtos Prusevičienės teigimu, šiuo metu stengiamasi parengti tradicinę programą visai šeimai „Tau, Mamyte“, kuri vyks gegužės 2 dieną. Muzikinę partiją atliks Čiurlionio kvartetas, o dainuos „Ąžuoliuko“ solistai su Rafailu Karpiu.
„Gegužės mėnesį vyks keliolika koncertų, kai kurie iš jų perkelti iš ankstesnio sezono, – teigė R.Prusevičienė. – Nemažai yra ir naujų programų, pavyzdžiui, ansamblis „Musica Humana“ parengs progamą, skirtą visai šeimai „Legenda apie Neringą“. Renginys skirtas Lietuvos kultūros sostinės prisistatymui Vilniuje, kuris vyks gegužės 8–19 dienomis. Vilniaus kvartetas atliks dar gyvai neskambėjusius Jurgio Karnavičiaus kvartetus.“
Anot direktorės, tai projektai, kuriuos LNF gali suorganizuoti greitai ir pasikviesti tuos „brangius 150 klausytojų“.
Kol kas bilietus galima įsigyti tik į perkeltus koncertus. Bilietų prekyba į premjeras dar kol kas nevyksta. „Ko gero tai darysime labai atsargiai, pardavinėsime savaitei arba dviem savaitėms, nes tikrai bijome algoritmų pasikeitimų“, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad LNF dar turi įsiskolinimų iš praėjusių metų pavasario.
R.Prusevičienė tikino, kad šiuo metu darbo daug daugiau, o visi koncertai vyksta su lietuviais, gyvenančiais užsienyje:
„Buvo nepaprastai sudėtinga tartis dėl naujų datų, nes jos visiškai neaiškios. Įvairiose šalyse keičiasi izoliacijos reikalavimai – vietoje 5 dienų prireikia 10-ies.“
Vis dėlto, direktorė džiaugėsi, kad per pandemiją itin pasitarnavo LNF kuruojama skaitmeninė koncertų salė. Pasak jos, keliolika tūkstančių peržiūrų surinko Vasario 16-osios proga vykusi operos „Lietuviai“ premjera.
Menų fabrikas „Loftas“: apie koncertus sužinome po mėnesio
Apie koncertinės veiklos planus pasiteiravus menų fabriko „Loftas“ strategijos vadovės Živilės Diawaros, ji prajuko:
„Jeigu ir atsirastų kokių nors renginių, jie vyktų geriausiu atveju po mėnesio. Reikia pasiskaičiuoti atsiperkamumą. Be to, saugumo reikalavimai labai aukšti.“
Pasak pašnekovės, neįmanoma sukurti renginių „per vieną dieną“, o bilietų kol kas prekyboje nebus.
„Mes šio sprendimo siekėme. Be to, visada akcentavome, kad mums svarbu žinoti, kaip bus ne tik dabar, bet ir vasarą. O dabar reikia žinoti, kaip bus rudenį“, – komentavo Ž.Diawara.
Ž.Diawaros teigimu, džiugu, kad apskritai koncertai galės vykti.
„Tik sužinoję naujieną, paskelbėme registraciją, kurioje visus norinčius pasirodyti kviečiame kreiptis“, – pridūrė ji.
Kaunas
KNF gyvas koncertas – jau šį šeštadienį
Kauno valstybinės filharmonijos (KNF) vadovas Justinas Krėpšta teigia besidžiaugiantis karantino švelninimu, nes ir atlikėjai, ir visa Filharmonija yra išsiilgusi gyvų koncertų bei klausytojų.
„Nuo Naujųjų metų kartą per savaitę rengėme kamerinių koncertų virtualias transliacijas. Dabar į priekį taip pat jau buvome suplanavę Kauno styginių kvarteto bei solistės Silvijos Čiulaidytės koncertą balandžio 24 dieną. Tačiau atlaisvinus ribojimus nusprendėme jį surengti ne tik virtualiai, bet ir gyvai mūsų salėje. Džiugina tai, kad prekybą bilietais tik antradienį paleidome ir matome kaip jie jau ima tirpti. Vadinasi, muzikos koncertų žmonės yra labai išsiilgę“, – teigė J.Krėpšta.
Pasak Filharmonijos vadovo, žmonių sutikimui pasiruošta dar nuo praėjusio rudens, tad nieko papildomai ruoštis nereikia. „Mūsų salė talpina per 530 žiūrovų, tad 150 žmonių čia galės jaustis labai komfortiškai išlaikydami saugius atstumus“, – kalbėjo J.Krėpšta.
Vadovo tvirtinimu, jei epidemiologinė situacija kardinaliai nesikeis, gegužės mėnesį Filharmonijos salėje bus surengta dalis koncertų, kurie buvo atšaukti dar rudenį bei gruodį, o birželio viduryje jau planuojami pasirodymai lauke.
Gerai, kad turėjome iš anksčiau sukaupę rezervą, kuris padėjo išsilaikyti pastaruosius mėnesius.
Didieji koncertai, kuriuose turėtų dalyvauti simfoninis orkestras su choru, ketinama rengti arba lauke vasarą, arba nukelti į sezono atidarymą rudenį Filharmonijos salėje.
Paklaustas kaip pavyksta išsilaikyti finansiškai, J.Krėpšta teigė, jog negaunant nuolatinių pajamų gyvenimas nėra paprastas. „Gerai, kad turėjome iš anksčiau sukaupę rezervą, kuris padėjo išsilaikyti pastaruosius mėnesius. Tai pat mūsų online transliacijas žmonės rėmė ir jų dėka galėjome samdyti koncertų filmuotojus-montuotojus ir rodyti jų transliacijas“, – teigė Filharmonijos vadovas.
Jo teigimu, dabar didžiausia viltis yra tolesnis pandeminės situacijos gėrėjimas ir karantino švelninimas, kuris leistų į koncertus pakviesti didesnė muzikos mylėtojų būrį. „Tikimės, kad šiemet vyks ir Pažaislio muzikos festivalis, kur muzikantai ir klausytojais galės susitikti gyvai ir patirti muzikos džiaugsmą“, – kalbėjo J.Krėpšta.
„Gargaro“ vadovas: „Mes ir toliau liekame karantine“
„Karantino sąlygų atlaisvinimas neturi įtakos mūsų darbui. Mes ir toliau liekame karantine“ – teigia Kauno koncertų ir renginių erdvės „Gargaras“ vadovas Rimvydas Rukaitis.
Pasak jo, problema yra ne tik ta, kad didelėje koncertų salėje organizuoti renginį iki 150 žmonių neapsimoka, tačiau išlieka apribojimas tiekti maistą bei gėrimus, kurių apyvarta sudaro didelę dalį paties renginio. Todėl koncertų salė lieka uždaryta ir vieši renginiai čia kol kas neplanuojami.
„Šis atlaisvinimas paveikė teatrus bei kamerines koncertines erdves. O masinių renginių organizatoriams tai visiškai negalioja, nes užkurti įstaigos veiklą dėl pusantro šimto žmonių, sugrąžinti darbuotojus iš prastovų finansiškai visiškai neapsimoka“, – teigė „Gargaro“ vadovas.
R.Rukaitis pasidžiaugė tuo, kad situacija bent kažkur ima gerėti. Pagaliau žmonės pamažu turi galimybes apsilankyti muziejuose bei teatruose, tačiau koncertines įstaigas tai kol kas aplenkia. „Nors turime nemažai interesantų dėl privačių renginių, tačiau tam turime sulaukti valdžios sprendimų, kurie yra perkeliami vis tolesniam laikui. Tačiau akivaizdu, kad niekas nepasikeis ir per gegužę“, – kalbėjo R.Rukaitis.
Klaipėda
Gyvi pasirodymai planuojami nuo birželio
„Kiekviena žinia, kuri suteikia galimybę susitikti su savo klausytojais – gera žinia“, – sako Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė. Tačiau ji pabrėžia, kad karantino atlaisvinimas įvyko labai staiga, todėl dabar reikės pereinamojo laikotarpio, kad nuosekliai iš virtualių renginių pereitume prie gyvų koncertų.
„Koncertinė įstaiga yra didžiulis ir sudėtingas mechanizmas, kurio negali vos spragtelėjęs pirštų pakeisti. Iš anksto jau buvome suplanavę gegužės mėnesio repertuarą transliuoti internetu, todėl nebegalime viso to staiga atšaukti“, – teigia D.Žičkuvienė.
Šiuo metu įstaiga ima derinti būsimų gyvų koncertų pasirodymo detales: užsienio atlikėjų atvykimą, bilietų pirkimą, testų užsakymą, karantinavimo derinimus, visos reklaminės kompanijos organizavimą, bilietų sistemos paleidimą.
„Aktyviai dirbdami, birželio mėnesį jau galime planuotis ir gyvus pasirodymus koncertų salėje. Pirmas renginys numatomas birželio 2 dieną, kuriame skambės bendras „Aukuro“ choro bei NIKO ansamblio koncertas. O birželio viduryje sezonas bus užbaigtas su vos vieną kartą parodyta opera „Tuščios valandos“, – teigė direktorė.
Vasaros sezonui planuojama persikelti į atviras erdves. Muziejaus kiemelyje vyks nemokami karilijono muzikos festivalio koncertai, o po jo visą vasarą muzika skambės Vasaros estradoje.
Pasak D.Žičkuvienės, dėl karantino apribojimų būtų daug neįgyvendintų ir nukeltų festivalių įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, tad, tikėtina, netrukus šie užsakymai pasivys kolektyvus. Jei karantino sąlygos nesikeis, prasidės aktyvios gastrolės pas klausytojus po visą Lietuvą.
Meno mėgėjų kolektyvų situacija yra sudėtinga
Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmų“ direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas teigė, kad jų įstaigai karantino atlaisvinimas galioja tik iš dalies, mat didžioji dalis čia repetuojančių kolektyvų yra mėgėjai, o profesionalai – tik jų vadovai.
„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) – profesionalai, todėl jie daro testus ir repetuoja, taip pat dirba visa administracija, vyksta paruošiamieji darbai scenos remontui, kuriamos dekoracijos bei kiti darbai. Šie kultūros darbuotojai yra ir skiepijami, ir testuojami, todėl jų darbas vyksta nenutrūkstamai. Tačiau sudėtingiausia padėtis yra su meno mėgėjų kolektyvais – jie negali repetuoti, nes jokia jų skiepijamų ar testavimo kontrolė tiesiog negalima“, – teigia A.J.Lenkauskas.
Pasak Rūmų vadovo, „meno mėgėjų kolektyvų situacija yra sudėtinga, nes juos sudaro įvairių profesijų žmonės, kurie nebūtinai patenka į skiepijamų žmonių prioritetines grupes. Negalėdami repetuoti tiesiogiai, jie tai daro nuotoliniu būdu“.
A.J.Lenkausko teigimu, dabar lieka tiesiog laukti, kol kiekviename kolektyve bus vis daugiau pasiskiepijusių žmonių. Tik tuomet jie galės burtis į repeticijas.
Artimiausiu metu „Žvejų rūmai“ planuoja atidaryti savo salę, kurioje pasirodymus rengs „Muzikinis teatras“. Tačiau jokie kiti kolektyvai nei repetuoti, nei pasirodyti kol kas negali. Pasak „Žvejų rūmų“ vadovo, jei karantino suvaržymo sąlygos ir toliau bus švelninamos, platesnis repertuaras galėtų būti tik nuo birželio mėnesio.
„Jazz pilis“ vadovė: „Muzika ir maistas šiuo metu nėra suderinami“
Muzikos klubo „Jazz pilis“ vadovė Lina Gedminienė teigia, kad karantino sąlygų atlaisvinimas kol kas neturės jokios įtakos koncertinei klubo veiklai, o įstaiga toliau tieks tik dienos pietus savo klientams.
„Mūsų pagrindinės pajamos būdavo uždirbamos savaitgaliais, kai vykdavo gyvo garso koncertai, o jų metu klientai užsisakydavo maisto ir gėrimų. Kadangi esame įsikūrę miesto centre, koncertų negalime rengti terasoje. Ir nors leidžiami koncertai iki 150 žmonių, tačiau čia draudžiama prekyba maistu. Vadinasi, mūsų atveju šios dvi veiklos tiesiog nėra suderinamos“, – teigia L.Gedminienė.
Pasak „Jazz pilis“ vadovės, nuomonė, kad barai ir restoranai yra didžiausias užkrato šaltinis, yra neadekvati tikrovės vertinimui, nes didžiausias pandemijos protrūkis Lietuvoje buvo gruodžio viduryje, kai kavinės neveikė jau daugiau nei mėnesį.
Nuo lapkričio pradžios įprastos veiklos nevykdančio klubo vadovė sako, kad metų sandūros laikas nuo gruodžio pradžios iki vasario jiems būdavo intensyviausias ir pelningiausias darbo metas, kurį šiemet teko praleisti užsidarius namuose. Tačiau L.Gediminienė patikino, kad kai jau bus leista atsidaryti klubui, į kurį bus galima sukviesti ir muzikantus, ir svečius, nesvarbu kada tai įvyktų – pavasarį ar vasarą – pirmąjį vakarą čia bus švenčiami Naujieji metai.
Palanga
Paulius Baltrėnas, Klaipėdos Švyturio arenos bei Palangos koncertų salės valdybos narys, sakė, kad dėl renginių detaliau dar diskutuos.
Anot jo, dabartiniai 150 žiūrovų abiejoms salėms yra per maži. „Palangos salė talpina 2,5 tūkst. žiūrovų, o Švyturio arenoje apie 5-6 tūkst., todėl niekaip neįsivaizduoju jokio rentabilaus projekto. Net ir kamerinio. Jeigu būtų 400–500 žmonių, tada būtų galima galvoti apie renginius“, – sakė jis.
„Šis atlaisvinimas labiau skirtas valstybiniams teatrams, neskaičiuojantiems komercinės grąžos nei gauna finansavimą iš Vyriausybės, – tikino P.Baltrėnas. – Kadangi visam sektoriui reikia įsivažiuoti, mes žiūrime į vasaros vidurį ir laukiame naujų atlaisvinimų.“
Trakai
Trakų istorijos muziejaus, kuriame kartais vyksta įvairūs koncertai, skyriaus vedėja Vilma Poviliūnienė teigė, kad kol kas premjeros planuojamos jau 2022 metams.
Norint organizuoti koncertą muziejaus patalpose reikėtų bent 500 lankytojų.
Kol kas jokie bilietai nėra parduodami. O kada bus galima žvalgytis – nežinia.
„Kol kas gyvename laukimo stadijoje. Kaip ir visi“, – išryškino pašnekovė.
