2023 07 18

Kretingos senosios muzikos festivalyje – vargonams sukurta programa

Senosios muzikos profesionalas, iš Brazilijos kilęs muzikantas ir dirigentas Rodrigo Calveyra, tamprūs jo profesinės draugystės tiltai pasaulyje ir XVII amžiaus vargonai, stovintys Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, – tokia yra jau septintojo tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio sėkmės paslaptis.
Emiliano Gonzales Toro ir „Violaine Cochard“
Emiliano Gonzales Toro ir „Violaine Cochard“ / Organizatorių nuotr.
Temos: 2 Kretinga Vargonai

Kaip ir kasmet, tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis vyks vasaros pabaigoje – rugpjūčio 6–25 dienomis. Festivalio rengėjai išlaiko svarbią tradiciją – garsiausių pasaulio senosios muzikos atlikėjų koncertai publikai nieko nekainuoja.

Festivalio meno vadovas R.Calveyra tiki transformuojančia kultūros ir švietimo galia. Jis neabejoja, kad garsiausių pasaulio muzikantų ypatingais Kretingos pranciškonų bažnyčios vargonais atliekama vėlyvojo renesanso ir baroko muzika yra reikalinga klausytojams. Tai liudija publikos pripildyta bažnyčia kiekviename koncerte.

Organizatorių nuotr./„Les Cornets Noir“
Organizatorių nuotr./„Les Cornets Noir“

Garsas apie Kretingos senosios muzikos festivalį sklinda ir Europoje. „Jei kurioje nors mūsų gyvenimo srityje atsiranda geri dalykai, tos srities profesionalai visada apie juos žinos. Senosios muzikos pasaulis nėra labai didelis, jo žmonės mato, kokie atlikėjai nuolat atvyksta į mūsų festivalį ir kokias unikalias programas jie kuria specialiai Kretingos vargonams“, – taip Kretingos festivalio fenomeną aiškina meno vadovas R. Calveyra.

Festivalio organizatoriai nemažai investuoja į Kretingos vargonų skambesį – kasmet prieš koncertus patobulinti instrumento skambesio į Kretingą atvyksta vargonų meistras Etienne’as Debaisieux iš Belgijos.

Į Kretingą atvykstantiems pasaulinio garso menininkams stengiamasi sukurti kuo geresnes sąlygas. „Kalbu ne tik apie adekvatų užmokestį, kuris yra labai svarbus, bet ir apie asmeninį rūpestį – sutikimą oro uoste, dalyvavimą jų repeticijose. Rodos, tai mažos smulkmenos, bet keliaujančiam muzikantui jos – itin reikšmingos“, – įsitikinęs festivalio meno vadovas R. Calveyra.

Šiais metais Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, kurio mecenatu tapo Šveicarijos fondas „Art Mentor Foundation Lucerne“, o finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė, klausytojams dovanos septynis koncertus.

Rugpjūčio 6 dieną, sekmadienį, festivalį atidarys Lietuvos senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, atliksiantis Ispanijos aukso amžiaus muziką. Ansambliui diriguos ir kornetu bei išilgine fleita gros festivalio meno vadovas R. Calveyra, dainuos mecosopranas Renata Dubinskaitė, kartu su jais muzikuos barokinių trombonų ir vargonų atlikėjai.

Organizatorių nuotr./Lorenzo Ghielmi
Organizatorių nuotr./Lorenzo Ghielmi

Rugpjūčio 10 dieną, ketvirtadienį, skambės ankstyvojo baroko muzika dešimčiai balsų „Venecijos aidai“, kurią kartu su „Canto Fiorito“ atliks ansamblis iš Prancūzijos, tarptautinę publiką ir kritikus užkariavęs, prestižinį „Diapason d’Or de l’Année“ apdovanojimą gavęs ansamblis „I Gemelli“. Jo meno vadovas – vienas talentingiausių savo kartos tenorų, „Grammy“ nominantas, tenoras Emiliano Gonzalesas Toro, su kuriuo kartu dainuos sopranas Cristina Fanelli, tenoras Andersas Dahlinas, bosas Nicolas Brooymansas ir penkių pučiamųjų instrumentų ansamblis.

Rugpjūčio 12 dieną, šeštadienį, ansamblis „I Gemelli“ pristatys Lietuvoje itin retai skambančią garsaus prancūzų baroko kompozitoriaus Marco-Antoine’o Charpentier sakralinę muziką. Tris vyriškus balsus lydės vargonai.

Rugpjūčio 17 dieną, ketvirtadienį, skambės baroko violončelės žvaigždės, vengrų atlikėjo Balázso Máté rečitalis. Muzikas gros ne visai įprastu basso di violino (bosiniu smuiku) – specifiniu senuoju instrumentu, šiek tiek didesniu už violončelę. B. Máté specialiai Kretingos festivaliui sukūrė fantastišką programą, kurią pavadino „Basso di violino ambizioso“.

Rugpjūčio 20 dieną, šeštadienį, Italijos ankstyvojo ir vėlyvojo baroko laikotarpio kūrinius vargonams atliks didis istorinių vargonų ekspertas, italų vargonininkas ir klavesinininkas Lorenzo Ghielmi. Išskirtinis atlikėjas festivaliui taip pat sukūrė specialią programą „Affetti ed Effetti“.

Organizatorių nuotr./Balázs Máté
Organizatorių nuotr./Balázs Máté

Rugpjūčio 24 ir 25 dienomis festivalio klausytojų laukia įspūdingi ansamblio iš Šveicarijos „Les Cornets Noirs“ pasirodymai. Į Kretingą ansamblis atvyksta didelės sudėties – jų koncertuose skambės du kornetai, du barokiniai smuikai, trys barokiniai trombonai ir vargonai. Ketvirtadienio vakarą ansamblis pakvies į edukacinį koncertą, kuriame papasakos apie savo instrumentus ir jų repertuarą, o pasakojimus iliustruos gyvais muzikos pavyzdžiais. Kitą dieną vyks baigiamasis festivalio koncertas, kurio programa atskleis virtuoziškos italų muzikos įtaką Europoje. Šių pasirodymų programas sukūrė legendinės senosios muzikos mokyklos Schola Cantorum Basiliensis korneto profesorius Frithjofas Smithas. „Šiais metais Šveicarijos fondas „Art Mentor“, tapęs pagrindiniu festivalio mecenatu, mums leido įgyvendinti „Les Cornets Noirs“ rezidencijos idėją. Norime, kad ji išaugtų į renginius, kurie paliks bažnyčios ir vienuolyno sienas, persikels į kitas bendruomenes ir paskleis senosios muzikos praktiką visame regione“, – sako Kretingos senosios muzikos festivalio meno vadovas R. Calveyra.

Šiais metais rezidencijos idėją festivalio organizatoriai įgyvendina surengdami ansamblio „Les Cornets Noirs“ edukacinį koncertą. O pats festivalio meno vadovas R. Calveyra išilginės fleitos solo rečitalį Klaipėdoje dovanos sergantiesiems onkologinėmis ligomis ir jų šeimoms .

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis