„Uncle Acid & The Deadbeats“ yra pasaulyje vis ryškiau žybsinti tamsaus ir užburiančio alternatyviojo roko žvaigždė. Savo statusą kolektyvas įgijo prieš keletą metų išleidęs albumą „Blood Lust“, kuriame iš esmės jau buvo susiformavęs šiandieninis grupės skambesys. Pernelyg neskubant, tačiau užtikrintai ir užvedančiai „Uncle Acid & The Deadbeats“ leidžia juodą užuolaidą ant šešiasdešimtųjų psichodelikos scenos, kol jos atgarsiai galiausiai transformuojasi į klampų ir neerotišką roką, kurio klausytis galėtų ir Charles Manson.
„Uncle Acid & The Deadbeats“ dainos sunkios emociškai, bet paprastos savo struktūra. Jose nėra psichodeliniam rokui būdingų improvizacijų arba užtęstų solo partijų. Jų kūriniai – tai save parodijuojančios pop dainos, išprotėjusių genijų atliekamos purviname požemyje su vintažiniais instrumentais, laukiant apokalipsės. O ji visai šalia, bent jau taip sako dainų tekstai, į tamsius skersgatvius sukišantys serijinius žudikus, visuomenės atstumtuosius ir visus kitus viltį praradusius pesimistus.
Naujausio „Uncle Acid & The Deadbeats“ albumo „The Night Creeper“ (2015) garso inžinierius – Liam Watson, dirbęs su „White Stripes“, „Tame Impala“ bei „Electric Wizard“.
Albumas buvo įrašytas grojant visiems instrumentams iškart, pasikliaujant, ko gero, pačiomis moderniausiomis XX a. vidurio technologijomis.
Būtent toks, prodiuserių nenulaižytas, sodrus ir gergždžiantis garsas būdingas ir gyviems grupės pasirodymams. Apsiginklavę tokiomis saldžiai piktomis harmonijomis „Uncle Acid & The Deadbeats“ prieš pora metų gastroliavo su „Black Sabbath“ asmeniniu Ozzy Osbourne kvietimu. Šitą savo groovy nihilizmo dozę britai pasiūlys ir „Devilstone publikai.
