Kasmet vis labiau į dangų besistiebianti akacija šiemet džiugino išskleidusi dar daugiau žiedų – liepos 9-ąją juos stebėti susirinko net 15 000 dainuojamosios poezijos tekstų ir gitaros akordų gerbėjų. Festivalio organizatoriams ir dalyviams simboline akacijos medelio laistymo ceremonija pradėjus renginį, Kulautuvos pušyno kertelės glaudė jūrą besišypsančių ir teigiamomis emocijomis alsuojančių poezijos ir muzikos piligrimų iš visos Lietuvos ir užsienio.
„Esu dalyvavusi ne viename festivalyje, tačiau šis išsiskiria savo dvasia. Jis nėra rengiamas didelio miesto centre – čia galima ne tik klausytis muzikos, bet ir grožėtis nuostabia gamta, matyti tiek daug gerai nusiteikusių besišypsančių žmonių, sėdinčių tiesiog ant žolės“, – teigė į renginį atvykusi japonė Satomi Yoshino.
„Kai dainavau „Akacijų alėjos“ himną ir skaičiau Kulautuvai dedikuotą eilėraštį, pasijutau tarsi naujai gimęs. Prieš save matyti tūkstančius ne tik klausančių, bet ir girdinčių įvairiausio amžiaus žmonių – fantastika. Tai drąsiai galiu pavadinti vienu nuostabiausių gyvenimo epizodų“, – teigė bardas, poetas, rašomojo ir dainuojamojo žodžio dermės ieškotojas Edmundas Janušaitis.
Festivalis vienijo kelias bardų kartas
Šių metų festivalį sudarė trys dalys. Pirmoji, pavadinta „Mažąja akacija“, klausytojams siūlė susipažinti su Dainuojamosios poezijos šventės-apžiūros „Mažoji akacija“, Respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio „Mūsų dienos kaip šventės“, Vaikų ir jaunimo dainavimo konkurso Vytautui Kernagiui atminti „Nenusigąsk, tai aš...“ ir Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurso laureatais. Scenoje pasirodė Ignė Markauskaitė iš Raudondvario, kulautuvietės Laura Slavinskaitė ir Viktorija Railaitė, Greta Indrišiūnaitė iš Radviliškio, šiaulietė Erika Gerybaitė, Ugnė Malinauskaitė iš Utenos, vilnietės Meda Surkevičiūtė ir Emilija Pakalnytė, kolektyvas „Nuo Užupio“.
„Žiūrovai tarsi teisėjai balsavo plojimais. Ir tų plojimų buvo daug...“, – teigė Virgis Stakėnas.
Po įžanginio „Mažosios akacijos“ koncerto prasidėjo „Akacijos ieškojimas“ – Didysis festivalio koncertas. Ant scenos lipo Muzikinio teatro solistas, televizijos laidų vedėjas Deivis, duetu su sūnumi – aktoriumi, televizijos projektų dalyviu Jokūbu Bareikiu – net 11 kūrinių atliko aktorius, vienas dainuojamosios poezijos tautinių klasikų Saulius Bareikis. Scenoje pasirodė su vandens, krentančio per uolos akmenis, melodija sulyginta dainų autorė, electronic, ambient, experimental muzikinių projektų atlikėja Saulė, publiką džiugino 30 metų „išlaikymo“ festivalio signataro Virgio Stakėno baladės.
„Akacijų alėjos“ bardų scenoje debiutavo aktorius, režisierius, skaitovas, du kartus Auksinio scenos kryžiaus ir Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Kazlas, pasirodė poetas, dainų autorius ir atlikėjas, viduriniosios bardų kartos lyderis Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas, populiarių dainų kūrėjas Aleksandras Makejevas, tarptautinių konkursų ir „MTV Europe Music Awards“ laureatė Jurga Šeduikytė, dainininkas Mantas. Paskutiniojoje festivalio dalyje „Liksminkimos“ kitaip Vytauto Kernagio dainas atliko jau pažįstami „AvenueAcoustic“.
Šiųmetinio festivalio devizas – „Traukinys į šlovę“. „Šie garsaus amerikiečių folk dainų autoriaus ir atlikėjo Woody Guthrie biografinės knygos žodžiai buvo lyg priesakas ir jauniems atlikėjams, ir patyrusiems scenos vilkams. Na, o žiūrovai tarsi teisėjai balsavo plojimais. Ir tų plojimų buvo daug...“, – prisimindamas audringą publikos palaikymą teigė festivalio prodiuseris Virgis Stakėnas.
Netikėti debiutai
„Šiandien man trys premjeros: pirmą kartą grojau su V.Kernagio prizine gitara, pirmą kartą su sūnumi Jokūbu ir pirmą kartą girdėjau jo sukurtas dainas. Nors esu priekabus klausytojas žmogui, kuriam esu neabejingas, patiko dainų turinys, harmoninė slinktis. Mane nustebino. Gerąja prasme“, – po pasirodymo scenoje pasakojo Saulius Bareikis. Ne pirmą kartą festivalyje dalyvavusio atlikėjo teigimu, nors šis renginys yra masinis ir nemokamas, klausytojo negalima vadinti nemotyvuotu.
„Čia susirenka kelios kartos, įvairių sluoksnių, pareigų žmonės. Ir „Akacijos“ juos suvienija. Festivalyje skamba autentiška daina, atliekama gyvai, yra turinys, poezija. „Akacijų alėja“ – labai reikalingas reiškinys, kuris padeda išlikti gyviems esamoje politinėje ir kultūrinėje situacijoje. Jo energetika – pozityvi“, – teigė S.Bareikis.
„Kūnas virpa, kai matai keliolika tūkstančių žmonių. Jausmas – savotiškas. Kaip aukojimui skirto gyvulio“, – teigė R.Kazlas.Kalbėdamas apie „Akacijų alėją“, kitame amplua pasirodęs ir ne vieną klausytoją maloniai nustebinęs Rolandas Kazlas džiaugėsi, kad šis festivalis vienoje vietoje suburia labai daug žmonių. Laisva valia. „Žmonės klauso, dainuoja. Tai, ką girdi, nešioja savyje, vežasi namo. Tai yra įrodymas, kad esame ir būsime“, – sakė R.Kazlas. Anot kaunietės Lolitos Čivinskienės, labai keista matyti Rolandą Kazlą tokiame vaidmenyje. „Žiūriu ir vis dar negaliu suderinti to, ką matau, ir to, ką girdžiu. Ir man tai PATINKA“, – maloniai nustebinta teigė L.Čivinskienė.
Pats atlikėjas prieš pasirodymą sakė jautęsis kaip prieš maratoną. „Kūnas virpa, kai matai keliolika tūkstančių žmonių. Jausmas – savotiškas. Kaip aukojimui skirto gyvulio. Bet reakcija buvo tokia, kaip nujaučiau“, – teigė R.Kazlas. Anot bardų scenos debiutanto, šis festivalis išsiskiria tuo, kad jo metu ne šokama, o klausomasi žmonių kalbėjimo. „Šiais laikais žmonės tik kalba, bet mažai kas klausosi. O čia klausosi“, – susižavėjęs „Akacijų alėjos“ publika sakė R.Kazlas, scenoje pasirodęs su aktore Jone Dambrauskaite (klavišiniai), Genadijumi Savkovu (akordeonas), Povilu Laurinaičiu (bosinė gitara).
Artistų triūsas įvertintas apdovanojant juos „Akacijų ordinais“ – unikaliais, originalaus dizaino numeruotais garbės ženklais. Vienuoliktojo festivalio metu buvo pristatytas ir naujasis festivalio simbolis – žalioji gitara „Akacija“. O žaliaspalvius festivalio marškinėlius puoš ne tik emblema, bet ir dalyvių pavardės.
Gamtos prieglobsčio ilgesys
Po vienuoliktojo festivalio „Akacijų alėja“ gamtos mylėtojai nesiskirstė – liko nakvoti šalia renginio vietos įkurtame palapinių miestelyje. „Į šį festivalį atvykau pirmą kartą. Ir man čia labai patinka. Gamta ir muzika – tai yra nuostabu. Džiaugiuosi, kad dabar gyvename palapinėje – juk vasara, o ir apie kelionę mano nereikia galvoti“, – teigė vilnietė Rūta.
 |
| Valdo Ruzgio nuotr./Rolandas Kazlas šiemet debiutavo „Akacijų alėjoje“. |
