L.Geniušas koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse – Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir „Auditorium du Louvre“, Niujorko „Frick Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“, Didžioji Maskvos konservatorijos salėje, o jo repertuaras aprėpia tiek klasiką, tiek šiuolaikinę muziką. Pianisto technika ir stipri meninė įtaiga leidžia jam imtis ir pačių sudėtingiausių šiuolaikinių kūrinių, tokių kaip Arvo Pärto, Witoldo Lutoslawskio ir Johno Adamso fortepijoniniai koncertai.
„Must the Devil Have All the Good Tunes?“ („Ar velniui turi priklausyti visos gražiosios melodijos?“) yra naujausias J.Adamso koncertas fortepijonui ir orkestrui, sukurtas vos prieš trejus metus. Parašyti šį kūrinį jam užsakė Los Andželo filharmonijos orkestras, vadovaujamas įžymiojo dirigento Gustavo Dudamelio. Pasaulinę kūrinio premjerą garsusis orkestras sugrojo 2019 m. kovo 7 d., o virtuoziškąją fortepijono partiją tuomet skambino fortepijono žvaigždė Yuja Wang. Tai jau trečiasis J.Adamso koncertas fortepijonui po „Eros Piano“ (1989) ir „Century Rolls“ (1997). Pastarąjį fortepijoninį koncertą Lietuvoje 2018 m. festivalyje „Gaida“ taip pat atliko L.Geniušas.
Savo naujausio koncerto fortepijonui pavadinimą Johnas Adamsas aptiko viename sename „New Yorker“ laikraščio straipsnyje apie žinomą Amerikos krikščionių socialistę ir žurnalistę Dorothy Day. Straipsnyje perskaityti žodžiai „Ar velniui turi priklausyti visos gražiosios melodijos?“ priskiriami prostestantizmo pradininkui Martinui Lutheriui (1483–1546). Neva taip jis sureagavo į klausimą (vok. „Der Teufel braucht nicht alleine alle schönen Melodien zu besitzen?“), kodėl kartais pasitelkdavo pasaulietiškų dainų melodijas, kurdamas savo naujus bažnytinius himnus – suprask: dėl jų grožio. Mat apie muziką Lutheris iš tiesų yra pasakęs, kad „po Dievo Žodžio taurusis muzikos menas yra pats didžiausias lobis šioje žemėje“.
J.Adamso kūrinyje taip pat skamba ne viena muzikinė užuomina į kitų autorių muziką filmams, taip pat – moderniosios klasikos kūrinius, kaip ir Ferenco Liszto opusus fortepijonui. Pats J.Adamsas savo kūrinį apibudina kaip „Mirties šokį, tačiau ne tiek F. Liszto manieros prasme, kiek amerikietiškojo fanko stiliaus“. Koncertas fortepijonui „Must the Devil Have All the Good Tunes?“ – tai kupinas energijos, didelės ritminės įvairovės, ikrustuotas džiazo elementais kūrinys su ypač išplėtota ir sudėtinga fortepijono partija, kuri skamba beveik be atokvėpio visame kūrinyje.
Visas „Must the Devil Have All the Good Tunes?“ atliekamas be pertraukų, tačiau kūrinį sudaro trys tarpusavy sujungtos dalys. Pirmoji „Gritty, Funky, But in strict Tempo“ („Šiurkščiai, fanko stiliuje, bet išlaikant griežtą tempą“) prasideda lėtai, žemame registre vis kartojant Henry Mancini temą iš muzikos detektyviniam serialui „Peter Gunn“, bei primena „Andante“ dalies nuotaiką iš Ferenco Liszto variacijų fortepijonui „Danse macabre“. Toliau energingas simfoninis „groove‘as“, prie kurio prisijungia fortepijonas, atveda prie dar vienos muzikinės užuominos į György Ligeti kūrinį „Lʼescalier du diable” („Velnio laiptai“). Antroje dalyje „Much Slower; Gently, Relaxed” („Daug lėčiau; švelniai, atsipalaidavus“) ambientinis fortepijono skambesys sukuria švelnią ir poetišką noktiurno atmosferą. Tačiau ilgainiui pasigirsta nerimastingi motyvai iš Bernardo Herrmanno muzikos Alfredo Hitchcocko filmui „Psichopatas“. Trečioji dalis „Più mosso: Obsession / Swing” („Più mosso: obsesija, svingas”) pradedama orkestro, kuriam lengva improvizacine maniera akompanuoja fortepijonas, o galiausiai išauga iki grėsmingo finalo. Čia labai ryškiai pasigirsta minimalizmo muzikai būdingos repetityvinės struktūros.
Luko Geniušo pasirodymas su Johno Adamso koncerto fortepijonui „Must the Devil Have All the Good Tunes?“ premjera – lapkričio 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas.
