Apie grupę
Groti pradėjome 2015 metų rudenį, pirmą koncertą grupė sugrojo 2016 metų pavasarį. Iš viso iki šiandien esame surengę 423 repeticijas (420-oji repeticija sutapo su balandžio 20-ąja). Ne kartą žmonės mūsų klausė – „o kaip vadinasi stilius, kurį jūs grojate?“ Į ką belieka tik nusijuokti – mes stilių parazitai – imame viską, kas mums atrodo reikalinga iš visų muzikos stilių ir pakraipų. Tabu iki šiol buvo tik valsas, bliuzas ir funkas, bet valsą jau grojame albumo dainoje „Vilniaus romansas“.
Iš pradžių grupės tikslas buvo perkurti grupių, kuriose grojo Orkestro muzikantai, bei draugų grupių pankroko kūrinius visiškai kitoje stilistikoje. Pradėję muzikinę Orkestro karjerą skolintais dainų tekstais, norėjome aktualizuoti ką dainuoja mūsų scena. Šiame albume tiek tekstai, tiek muzika yra mūsų pačių kūryba. Gal vertėtų išskirti dainą „Kaukolė“ (ji sukurta anksčiau), tačiau ją vokalistas Micius grojo su legendine Vilniaus grupe „SC“.
Naujojo albumo kūrybinis procesas
Albumo kūrybinio proceso kertinis momentas – praeitą vasarą vykusi dešimties dienų grupės narių stovykla Visagine esančiame „Karloso Kastanedos“ arkiniame sandėlyje - muziejuje. Po pirmos pandemijos bangos mes, Orkestro nariai, staigiai mobilizavomės. Nuvykome į Armagedonis, susisetapinome instrumentus ir pradėjome dirbti: nuo ryto iki vakaro tvarkėme juodraščius, aranžavome, ieškojome, vakare aptarinėjome, nagrinėjome, ilsėjomės prie laužo ir ežero. Nemažai buvo nuveikta iki ir po stovyklos, bet albumas gimė būtent jos metu.
Albumą nusprendėme įrašyti analoginiu būdu - į magnetinę juostą, nenaudojant kompiuterio. Tiesa, galiausiai finalinį rezultatą teko poliruoti kompiuteriu, tačiau įrašo procesas į juostą neabejotinai padarė didelę įtaką albumui. Turėjome prabangą neribojami reziduoti studijoje „Jūsų Grindys Mūsų Lubos“. Nespaudžiami laiko, galėjome ištęsti įrašų sesiją tiek, kiek atrodė reikalinga. Pats įrašo procesas buvo iš tiesų ilgas – 6 mėnesiai (čia grupės nariai pateikia skirtingas nuomones: vieniems tai atrodo ilgas laikotarpis, kiti teigia, jog grupei tai rekordiškai greita – aut. pastaba). Albumo pavadinime figūruoja žodis „kasetė“, įrašėme kasetę, kurią išleido naujas muzikinis leiblas - „musikií“. Visiems, kas nėra užkietėję fizinio formato fanai, albumą sukėlėme į internetines platformas (spotify, itunes, youtube, soundcloud, bandcamp ir t.t.)
Šis albumas – konceptualus ir vientisas, kupinas mūsų įžvalgų, vidinio dėmesio ir apmąstymų
Tekstai
Albumo temos yra kūnas, profesionalus gyvenimas, vidinis integralumas, Vilnius, meno štampavimas, karnavalinis pasaulio apsivertimas, mokslinė fantastika. Albumas yra apie visa tai. Tačiau jokiu būdu, tai nėra reiškinius ar procesus kritikuojantis albumas. Mes iškeliame temą ir kviečiame ją bendrai apmąstyti.
Albumo tekstai įtakoti trumpųjų literatūrinių kūrinių žanro. Apysakų ir novelių meistrų gebėjimo kurti ryškius intensyvius vaizdinius. T.y. su minimaliu žodžių kiekiu ir kruopščia jų atranka. Susidomėjimas tekstiniu ir prasminiu intensyvumu ir yra tai, ką mažosios literatūrinės formos davė šio albumo tekstams.
Daina „Oranžinė masė“ yra apie Don Kichoto ir Sančo nuotykius XXII amžiuje. Nepaisant „rūdijančios ateities" rūsčių realijų jie vis dar romantiškai nusiteikę (tiesa, truputį atidesni – įvyko santykių evoliucija!) ir bendrauja tarpusavyje vis dar taip pat sausokai. „Povandeninins begemotas“ - yra tiesiog autobiografinė būgnininko apybraiža. O dainos „Metodistas“ ir „Paslaptis“ pasakoja apie psichodelines keliones.
Dr.GREEN ir BORA* – grupės, minimos albumo pavadinime
Šios dvi grupės – tai du poliai, pažymintys vietą, žmones, tam tikrą vertybių rinkinį ir laikmetį, kuris išaugino ištisą kartą mąstančių veiklių žmonių. Amžių sandūroje, griuvus vienai sistemai ir morališkai bankrutavus naujai, šios muzikos grupės aktyviai formavo mūsų mempleksus, perduodamos svarbiausią žinutę – nelauk leidimo, veik, tu viską gali pats, Do It Yourself. Be to, daina, kurioje minimos šios grupės yra apie Vilnių: negalime įsivaizduoti 2000-ųjų pradžios Vilniaus be Greenclubo, Bombiako, Virpesio, Dr. Green ir Boros.*
* Greenclub, Bombiakas, Virpesys – alternatyvios muzikos klubai Vilniuje veikę XX ir XXI a. sandūroje. Dr. Green, Bora – vienos žinomiausių Vilniaus alternatyvios scenos grupių, groję toje pačioje XX ir XXI a. sandūroje.
Tiesos dėlei reikėtų paminėti, jog dainos „Vilniaus romansas“ pabaigoje cituojamas ir Stasys Povilaitis.
Klausytojas
Tikime, jog Orkestro klausytojas yra smaližius. Toks smaližius, kur mėgsta surströmmingą (švedų nacionalinis patiekalas pūdyta silkė – aut. pastaba) pabarstytą geležiniais dantimis. Tikime, jog Orkestro klausytojas įžvelgia švelnią melancholišką poeziją stebėdamas rytinius balandžius, lesančius Joninių nakties lėbautojų atpiltą skrandžio turinį. Tikime, jog Orkestro klausytojui svarbiau šokiai ir „oro gitaros“ nei šiltas pledukas, kai lauke lietus ir dargana.
Planai vasarai
Norisi pagroti Visagine, mieste, kuriame gimė albumas, Vilniuje, pajūryje, pristatyti Alytaus ir Kauno chebrytėms, o taip pat būtų smagu patirti „nepažįstamus“ Šiaulius. Birželį važiuosim į kūrybinę stovyklą, tokią pačią, kokią rengėme ir praeitais metais. Tikimės gerai pasiruošti Swampfest’ui („SWAMP 2021“ muzikos festivalis, vasarą vykstantis Lavysabalėje, netoli Varėnos – aut. pastaba) bei galbūt pradėti ruošti ketvirtąjį albumą, kuriam medžiagos jau taip pat turime. Gal kas pakvies pagroti vestuvėse ar renginuke.
Į ką panaši ant kasetės nupiešta A raidė
Tai mažytis Rošacho testas jums, mieli klausytojai. Kiekvienam pagal sugedimo laipsnį. Tiraže yra viena kasetė, kurioje A raidė – mėlyna.
Reziumė
Kaip sakė vienas „Blogiausių grupių festivalio“ organizatorius kažkada devyniasdešimtaisiais – jei galite negroti, tai negrokite. Bet panašu, kad negroti negalime.
