„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 01 04

Lietuviai groja arba iš kopijų, arba iš kompozitorių rankraščių

Norintys groti lietuvių kompozitorių kūrinius dažnai susiduria su problema, kur gauti natų. Lietuvoje jas rengia Muzikos informacijos centras ir praėjusiais metais išleido didžiausią iki šiol natų sąsiuvinių kiekį. Tačiau didieji kolektyvai – ansambliai, orkestrai net ir dažnai atliekamus Lietuvos kompozitorių kūrinius groja iš kompozitorių rankraščių.
Gramofonas
Gramofonas / „Fotolia“ nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido 10 natų leidinių. Tai – Žibuoklės Martinaitytės, Broniaus Kutavičiaus ir Vidmanto Bartulio kūriniai akordeonui, Justės Janulytės ir Ramintos Šerkšnytės kompozicijos fortepijonui, Ritos Mačiliūnaitės ir Zitos Bružaitės partitūros kameriniams ansambliams bei Juliaus Juzeliūno solo dainų rinkinys. Leidėjai teigia specialiai pasirinkę ir jaunų autorių, ir jau klasikais pripažintų kompozitorių kūrinius. Atrinkti padėjo atlikėjai ir mokytojai. Pastarieji esą dažnai kreipiasi ieškodami patrauklios vaikams muzikos.

Lietuvoje dirba tik septyni natografai – žmonės, gebantys įvertinti ir teisingai perrašyti kompozitorių natas.

„Aš pavadinčiau tai „iš gyvojo repertuaro“, kurie skamba, kurie atlikti tikrai ne po vieną kartą. Pavyzdžiui, bendradarbiaujame su Raimondu Sviackevičiumi, akordeonistu, kuris labai aktyviai koncertuoja ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jo pasiūlyti kūriniai ir buvo išleisti“, – pasakojo Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė.

Išleisti du rinkiniai fortepijonui pirmų – ketvirtų klasių moksleiviams. Architektas Tomas Butkus specialiai vaikams sukūrė iliustracijų. tačiau pasak leidėjų, nedaugelis vaikų tas iliustracijas pamatys. Muzikos mokyklos nusiperka vos po vieną knygą ir vaikams dalija kopijas. Nors natų kaina yra mažesnė nei savikaina.

„Labai maža rinka, labai maža perkamoji galia (...)ir, sakyčiau, labai stipriai paplitę piratiški kopijavimo įpročiai ir tai ypač paplitę muzikos mokyklose, akademijose ir, tiesą sakant, bet kur. Pats leidybos procesas yra daug komplikuotesnis negu kitos leidybos, nes reikalauja daugiau specifikos ir ypatingos kvalifikacijos“, – atskleidė A. Pakarklytė.

Pasak leidėjų, Lietuvoje dirba tik septyni natografai – žmonės, gebantys įvertinti ir teisingai perrašyti kompozitorių natas. Pavyzdžiui, įrašyti pauzės ženklą, kur autorius jo neįrašė, ar patikslinti, kurią natą kokiu pirštu groti – tai labai svarbu pradedantiems muzikantams. 

Per aštuonis leidybos metus išleista jau nemažai lietuvių kompozitorių muzikos. Tačiau kol kas tarp kūrinių nėra didelės apimties, orkestrams skirtų kūrinių. Muzikantai groja iš kompozitorių rankraščių ir skolina juos vieni kitiems.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“