Vienintelio natų knygyno Lietuvoje įkūrėjai Vygintas Gasparavičius ir Eugenijus Butvydas savo veiklos ėmėsi prieš 15 metų. „Pradėjome nuo visiško nulio – susivežėme viską, ką radome Lietuvoje. Sėdome į automobilį, nuvažiavome į Sankt Peterburgą ir parsivežėme pilną bagažinę natų“, – pasakojo V.Gasparavičius, teigęs, jog iš pradžių jų bandymas įsijungti į šią bendruomenę turėjo atrodyti kiek keistai.
Kelis kartus vietą pakeitusio, o šiandien Vilniaus Totorių g. įsikūrusio knygyno direktorė Orinta Budnikaitė teigia, jog buvo nuspręsta prekiauti tik natomis ir muzikine literatūra, taip siekiant išsaugoti knygyno koncepciją ir specializaciją.
Mūsų požiūris į intelektinę nuosavybę kyla iš okupacijos laikotarpio. Obuolys tuomet buvo vertingesnis už kūrinį – materialus, turintis kainą, o intelektinė žmogaus kūryba nebuvo taip vertinama, buvo manyta, kad ji yra visų, – tikino V.Gasparavičius.
Ilgainiui buvo imtasi kovoti ir su natų „piratavimu“ – pasak V.Gasparavičiaus, jis yra taip įaugęs į muzikantų kraują, kad jie net nesupranta darantys nusikaltimą.
„Mūsų požiūris į intelektinę nuosavybę kyla iš okupacijos laikotarpio. Obuolys tuomet buvo vertingesnis už kūrinį – materialus, turintis kainą, o intelektinė žmogaus kūryba nebuvo taip vertinama, buvo manyta, kad ji yra visų“, – tikino V.Gasparavičius, teigęs, jog nors natų leidybos sritis yra labai siaura, jei apie ją nekalbėsime, niekas nepasikeis. Dėl šios priežasties knygynas teikė paraišką Kultūros ministerijai, o gavęs finansavimą ėmėsi šviesti muzikantų, pedagogų, muzikos mylėtojų bendruomenę.
„Kaip galima pakeisti šią situaciją? Visų pirma – švietimas, aiškinimas, kalbėjimas, tos temos lietimas. Antra, legalių natų prieinamumo didinimas, pasiūlos auginimas“, – priemones vardija V.Gasparavičius.
Projekte daugiausia dėmesio skiriama tiesioginiam bendravimui, todėl šį rudenį, kaip ir pernai, projekto organizatoriai sės į automobilį ir važiuos po Lietuvos muzikos mokyklas, kur skaitys paskaitas, skatins diskusijas su pedagogais ir mokyklų auklėtiniais.
Projektas sulaukia įvairių reakcijų – kai kuriuos ši tema glumina, atsiranda ir tų, kurie bando mandagiai išsisukti nuo panašaus pobūdžio diskusijų. Tačiau V.Gasparavičius pabrėžia, kad nenori nieko gąsdinti ar gaudyti.
Suprantame, kad per vieną dieną niekas nepasikeis, tačiau norime, kad žmogus suprastų, kad kopijavimo aparatas ir jo naudojimas kasdieniame gyvenime šviečiant natas nėra teisėtas, – sakė V.Gasparavičius.
Pasak jo, knygynas yra dviprasmiškoje situacijoje. Viena vertus, muzikos mokyklos, akademijos yra knygyno partneriai, perkantys natas, tačiau kiekvienos jų bibliotekoje garbingiausioje vietoje stovi kopijavimo aparatas.
„Mes kalbame su mokytojais, mokiniais. Suprantame, kad per vieną dieną niekas nepasikeis, tačiau norime, kad žmogus suprastų, kad kopijavimo aparatas ir jo naudojimas kasdieniame gyvenime šviečiant natas nėra teisėtas“, – sakė V.Gasparavičius.
Projekto įgyvendintojai teigia suprantantys ir muzikos mokyklų padėtį – savivaldybės viena kitai nelygios, vienos skiria daugiau lėšų, kitos mažiau, skiriasi ir pačių mokyklų direktorių iniciatyvumas.
„Tačiau kai kurios mokyklos klesti – tai matyti iš mūsų bendradarbiavimo ir natų užsakymo. Tai priklauso nuo požiūrio ne tik į natas, bet ir apskritai į darbą“, – pasakojo knygyno įkūrėjai.
O.Budnikaitė pabrėžė, jog viena knygyno misijų yra informavimas. „Žinome, kad autorinės teisės galioja 70 metų po autoriaus mirties. Bachas, Mozartas, Čaikovskis – jie visi seniai mirę. Žmonės nesupranta, kad yra ir gretutinės, leidėjų teisės į konkrečias redakcijas. O muzikantui labai svarbu, kokia yra redakcija. Tai, kas randama internete, gali būti su klaidomis – „parsipūtęs“ natas gali gauti visai kitą kūrinį“, – pasakojo knygyno direktorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kopijuoti natas galima, jei leidžia autorius ir jei jos buvo itin seniai išleistos. Pvz., Balio Dvariono kūrinių teisės priklauso prof. Jurgiui Dvarionui, jos galios iki 2042 m.
„Jei tai yra seniai, dar tarybiniais metais leistas leidimas ir jei J.Dvarionas leidžia, tuomet kopijuoti natas galima. Bet jei leidimas buvo išleistas per pastaruosius 25-erius metus, tada nepadės ir Jurgio Dvariono sutikimas“, – aiškino O.Budnikaitė.
E.Butvydas pabrėžė, jog jei leidi vaiką mokytis anglų kalbos, nesvarstai galimybės brangų anglų kalbos vadovėlį kopijuoti, o ne pirkti – tokia pati logika turėtų būti taikoma ir natoms.
Daug kas skundžiasi, kad reikia pirkti visą storą knygą, jei reikia groti tik vieną kūrinį. Tačiau jau yra galimybė nusipirkti legalias vieno kūrinio natas internetu, – pasakojo E.Butvydas.
„Daug kas skundžiasi, kad reikia pirkti visą storą knygą, jei reikia groti tik vieną kūrinį. Tačiau jau yra galimybė nusipirkti legalias vieno kūrinio natas internetu“, – pasakojo E.Butvydas.
Tokius dokumentus atsispausdinti galima tik vieną kartą, o ant kopijos būna nurodytas jų autorius. Panašios taktikos imasi laikytis ir didžiosios natų leidybos kompanijos – čia jau galima įsigyti ir popierinį, ir elektroninį natų variantus.
„Su „piratais“ kovoti labai sunku, nes iš jų kūrinį gali gauti iškart, nereikia laukti savaitę. Visa industrija eina ta linkme, kad žmonėms būtų kuo paprasčiau“, – apie besikeičiančią rinką pasakojo V.Gasparavičius.
Nors leidybos industrija traukiasi, mažesnės leidyklos yra priverstos vienytis, ši alternatyva ima vilioti vis daugiau rinkos žaidėjų. Apie skaitmeninių Balio Dvariono ir M.K.Čiurlionio natų publikavimą internete svarsto ir Natų knygyno vadovybė.
