Liepos 18 d. programa „Tekstinių partitūrų antologija“ skambės Kintų muzikos festivalyje, liepos 19 d. – Nidos bendruomenių namuose, o liepos 20 d. – ir Vilniaus Liepkalnio vandens saugykloje.
Kalifornijoje, vėliau Niujorke gyvenusi menininkė labiausiai išgarsėjo kūriniais „Deep Listening“ ir „Sonic Medidations“, yra sukūrusi kamerinės muzikos kompozicijų, tačiau jos kūrybos kataloge svarbią vietą užima tekstinės partitūros.
XX a. viduryje, vykstant masiniams protestams prieš JAV karą Vietname, P.Oliveros ieškojo naujų muzikos komponavimo bei klausymosi formų, mėgino sukurti savitą aktyvizmo praktiką. Šios paieškos tapo pagrindu tekstinėms partitūroms bei etiudams, kurie buvo skirti atlikti tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Kompozicijos apjungė įvairių sričių menininkus, atvėrė naujus kolektyvinio muzikavimo modelius. P.Oliveros buvo viena pirmųjų moterų kompozitorių, pradėjusių dirbti su atlikėjais tekstinių partitūrų pagrindu.
Lietuvos ansamblių tinklo (Salolmėja Kalvelytė – fleita, Gregory Kharaneka – saksofonas) bei „IEMA 2023/24“ ansamblio muzikantai atliks kūrinius iš P.Oliveros tekstinių partitūrų antologijos („Anthology of Text Scores“). Anot šiuo metu „IEMA 2023/24“ ansambliui diriguojančios lietuvių dirigentės Raimondos Skabeikaitės, projektas išsiskiria ne tik tuo, jog susitinka skirtingų šalių menininkai, bet ir tuo, jog apjungiami skirtingi muzikavimo kontekstai bei tradicijos.
„Mintis sujungti „IEMA“ ansamblio ir lietuvių muzikantų jėgas gimė praėjusiais metais. Ieškojome kūrinių ne tik galinčių atskleisti šių itin pajėgių muzikų tapatybes, bet ir leidžiančių patirti naujas muzikavimo formas, spontaniškai kurti. Pauline Oliveros muzikai šios savybės būdingos, kadangi tekstinėse partitūrose nurodomi tam tikri parametrai bei instrukcijos, paliekančios daug laisvės individualioms interpretacijoms, įsiklausymui. Tai interaktyvi muzika“, – teigia R.Skabeikaitė.
Projekto kuratorius, kompozitorius Kristupas Bubnelis pabrėžia ir tai, jog nepaisant šių kūrinių atvirumo, kiekviena partitūra išradingai siūlo vis kitas ansamblinio muzikavimo schemas: „Kartais partitūrose pakanka vos kelių, o kartais – daugybės skirtingų veiksmų, tampančių homogeniška muzikine forma. Tai gali būti ir erdvė, ir registras, ir laiko trukmės. Tačiau visų svarbiausias dėmuo, manau, yra tai, kaip šią muziką patiria klausytojas. Klausytojas tampa kolektyvinio muzikinio seanso dalimi. Nors ir negalėdamas tiesiogiai paveikti kompozicijos plėtotės, jis peržengia įprastus muzikinių formų stereotipus ir panyra į betarpišką garso kontempliaciją.“
Lietuvos ansamblių tinklo ir „IEMA 2023/24“ ansamblio projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Vokietijos federacijos ambasada Vilniuje, Frankfurto muzikos ir atlikimo menų universitetas (HFMDK), Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai – Energetikos ir technikos muziejus, Lietuvos kompozitorių sąjunga.
