Vinilų populiarumas nemažėja
Prie vinilinių plokštelių ne tik grįžta senoji karta, bet ir jaunimas šį formatą atranda iš naujo. „Vinilų ieško ir jaunimas, ir vyresni, ir pensininkai“, – sako Vilniuje įsikūrusios plokštelių parduotuvės „Vinilo studija“ įkūrėjas ir savininkas Artūras Franckevičius. Jaukioje senamiesčio krautuvėlėje galima rasti apie 5 tūkst. įvairiausių vinilų. Didžioji plokštelių dalis – seni užsienio atlikėjų vinilai, tačiau parduotuvę pasiekia ir nauji šio formato Lietuvos atlikėjų įrašai.
„Naujų lietuviškų vinilų nėra daug, šiuo metu turime gal tik 20“, – sako parduotuvės savininkas. Vis dėlto, susidomėjusių tokiais įrašais yra nemažai.
„Iš dešimties klientų kokie du ieško lietuviškų plokštelių“, – situaciją apibūdina savininkas. Ir, nors vis daugiau Lietuvos atlikėjų leidžia vinilus, „Vinilo studijoje“ populiariausių ir brangiausių lietuviškų vinilų titulus vis dar išsaugo legendinės grupės „Foje“ įrašai.
„Lietuviai gamina kokybiškas plokšteles. Ir viršelių, ir įrašų kokybė jau yra labai gera“, – teigiamai vertina A.Franckevičius.
Parduotuvės savininkas ir pats prisideda prie lietuviškų vinilų asortimento gausinimo. „Vinilo studija“ neseniai ėmėsi iniciatyvos išleisti istoriškai svarbų projektą – „Lietuvos pop/roko muzikos archyvas“. Projekte jau išleisti du Lietuvos muzikos istorijai svarbūs įrašai – elektroninės muzikos pradinko Teisučio Makačino vinilas „Disko muzika“, pirmą kartą dienos šviesą išvydęs 1982 m., bei kartu su muzikos agentūra „M.P.3“ išleista progresyvaus roko grupės „Saulės laikrodis“ plokštelė „Lauke ir viduj“, kuri dėl draudimų 1983 m. išleista nebuvo. „Šiais metais ketiname dar du išleisti“, – apie būsimus planus užsimena A.Franckevičius.
„Kadangi neturiu patefono, tai pats vinilų neklausau“, – pripažįsta Jurgis Masilionis, Vilniuje įkūręs „Eleventy-One Audio“ garso įrašų studiją. Vis dėlto pačiam J.Masilioniui su vinilines plokšteles įrašyti norinčiais atlikėjais tenka susidurti itin dažnai. Garso inžinieriaus studijoje įrašyti ir neseniai išleistos žinomo atlikėjo „ba.“ vinilinės plokštelės „Garsiai mąstau“ kūriniai. „Pastaruoju metu daug žmonių su manimi susisiekia, nes turiu kontaktų su kai kuriais gamintojais. Man daugiausia tenka dirbti su atlikėjais, kurie nori išleisti savo senus gabalus“, – sako J.Masilionis.
Plokštelių gamybos ypatumai
Kuo gi ypatingas vinilų įrašymo procesas? Anot J.Masilionio, plokštelę pagaminti užtrunka apie du mėnesius. „Įrašymo procesas skiriasi nedaug kuo“, – kalbėdamas apie vinilų ir kitų formato įrašymo skirtumus pastebi garso režisierius.
J.Masilionis pažymi, kad esminis skirtumas – dainų išdėstymas albume: „Skiriasi tik paskutinė darbo stadija ir įrašų apdorojimas. Šiais laikais vinilo gamyba nereikalauja specialių įrašų. Jie skiriasi nebent tik dainų išdėstymu albume. Tyliausios, ramiausios dainos paliekamos plokštelės pabaigai, nes pjaunant vinilo griovelį įpjovimo stilius šiek tiek atšimpa, įkaista ir praranda dinamikos diapazoną.“
„Eleventy-One Audio“ įkūrėjas sutinka, jog Lietuvos atlikėjų vinilinės plokštelės nenusileidžia užsienio įrašams: „Vinilo kokybė priklauso nuo to, ką į jį įrašysi. Aš manau, jog, palyginti su paties vinilo kokybe, lietuvių atlikėjų vinilai yra tokie pat, kaip ir visame pasaulyje, nes dauguma plokštelių gaminamos tose pačiose gamyklose.“ J.Masilionis išskiria pačias svarbiausias: „Europoje yra keletas didžiųjų gamyklų, ten ir spaudžiame vinilus. Didžiausia gamykla Rytų Europoje yra Čekijoje. Yra gamyklų Estijoje ir Latvijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Jų yra daug kur, bet lietuviai dažniausiai vinilus gaminasi Čekijoje.“
Kuo gi ypatingas vinilų įrašymo procesas? Anot J.Masilionio, plokštelę pagaminti užtrunka apie du mėnesius.
Nors susidomėjimas vinilinėmis plokštelėmis nemažėja, anot J.Masilionio, šansai išvysti vinilų gamyklą Lietuvoje yra maži. „Vinilų gamyba labai daug reikalauja, ji ypač brangi. Didžiosios dalies įrangos, reikalingos vinilų gamybai, šiais laikais, mano žiniomis, net nebegamina, o ir remontuoja labai nedaug kas. Kai kurių senų detalių neįmanoma gauti, reikia gaminti tiesiog pagal specialų užsakymą. Kas nuo senų laikų turėjo ir išlaikė reikiamą įrangą, tie ir gamina. Aš nežinau, ar Lietuvoje tai finansiškai pasiteisintų. Būtų labai smagu, bet nemanau, kad tai realu“, – mintimis dalijasi J.Masilionis.
Įvairiose įrašų parduotuvėse išvysti Lietuvos roko, metalo ar kitokios alternatyvios muzikos atlikėjų vinilus jau nebenuostabu. Vinilo formatą pradeda vertinti ir populiariosios muzikos atlikėjai. Šiuo metu J.Masilionis tarpininkauja gaminant Ingos Valinskienės vinilą. Plokštelė bus gaminama Čekijos gamykloje ir laikoma ypatinga – tai bus dvigubas auksinis vinilas. „Tokia plokštelė kainuoja brangiau nei juoda vien dėl to, kad naudojama riebesnė medžiaga“, – vinilo gaminimo ypatumus komentuoja J.Masilionis.
„Colours of Bubbles“ plokštelė – ypatingo formato
Neįprastą ploštelę išleisti nusprendė ir šiauliečiai „Colours of Bubbles“. Praėjusių metų pabaigoje pasirodė jų vinilas, pavadintas grupės vardu. „Visada svajojome išleisti vinilinę plokštelę, tad šioje sudėjome geriausius savo kūrinius. Prireikė laiko, kol pribrendome tokiam žingsniui, ir tik praėjusiais metais pajutome, jog jau turime tuos kūrinius, kuriuos norime įtraukti į šį formatą“, – apie neseniai išleistą vinilą sako grupė. „Colours of Bubbles“ pasirinko Lietuvoje retai sutinkamą vinilo formatą – paveikslinę plokštelę.
„Savo veikloje visada ieškome kažko naujo, įdomaus ir nestandartinio, todėl ir buvo pasirinktas toks neįprastas formatas“, –pasirinkimą aiškina grupė. Tokiu plokštelės formatu Lietuvoje paskutinį kartą buvo 1994 m. išleistas grupės „Foje“ vinilas „Aš čia esu“. „Negalime skųstis vinilo pardavimais. Šiandien yra likusių vos 20 plokštelių“, – džiaugiasi grupė „Colours of Bubbles“.
Nors visame pasaulyje vinilų pardavimai vis dar auga, o gamyklos dirba visu pajėgumu, manoma, kad skaitmeninės laikmenos jau greitu metu užgoš vinilines plokšteles. „Man atrodo, kad vinilų populiarumas tėra praeinanti mada“, – sako J.Masilionis.
Tekstas publikuotas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto svetainėje www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt.