Cumbia – Lotynų Amerikos kultūros puošmena, Karibų pakrantės šalyse savo populiarumu nenusileidžianti lietuvių pamėgtai salsai. Svarbiausią šio muzikos žanro instrumentą – akordeoną Antonio Rivas valdo tiesiog meistriškai, todėl jo koncertai, kupini įmantrių, šviesios nuotaikos ritmų, užkrečia optimizmu, gera nuotaika, o kolumbietiška muzikos dvasia išjudina kiekvieną klausytoją.
Iš Istimina miesto kilęs Antonio Rivas Padilla yra ne tik puikus akordeonistas, dainininkas, dainų autorius, aranžuotojas, bet ir akademikas, atsidavęs tiksliesiems mokslams: Kolumbijoje jis įgijo matematikos magistro, o Prancūzijoje – branduolinės fizikos daktaro bei kompiuterių mokslų magistro laipsnius. Nepaisant to, Antonio šeimos gyvenime muzika visuomet užėmė svarbią vietą – vos penkiolikos savarankiškai pradėjęs groti akordeonu, jis jo daugiau nepaleido iš rankų ir šiandien gali džiaugtis tarptautiniu pripažinimu.
Atlikėjas kviečiamas dalyvauti įvairių šalių muzikiniuose renginiuose, festivaliuose (WOMEX, WOMAD ir kt.). Vien savo pirmojo Europinio turo metu (1996 m.) sulaukė kvietimo pasirodyti oficialiame 50-ojo UNESCO jubiliejaus priėmime, vykusiame Paryžiaus rotušėje. Tokiu būdu grojantis matematikas tapo kolumbietiškos muzikos – vallenato ir cumbia ambasadoriumi Europoje. Juo susidomėjo net Prancūzijos, Olandijos, Graikijos dokumentikos kūrėjai, tad A. Rivasas įsiamžino jų juostose.
Atlikėjas išleido keturis albumus: La Perla de Arseguel (1991 m.), El Jardinero Colombiano (1995 m.), Despierta Corazon (1997 m.), Vaya Con Dios Arivas Productions (2011 m.), taip pat yra prisidėjęs prie daugybės kitų grupių ir projektų įrašų, tokių kaip Noel Latino, Au Fil De L‘aire, Gipsy Kings ir kt.
Kuo ypatinga A. Rivaso atliekama muzika? Cumbia – tai vietinių gyventojų, vergų iš Afrikos bei ispanų kolonistų kultūrų samplaikos pavyzdys. Jos pirmtakas buvo afrikietiškas viliotinis. Šiandien šis stilius gyvuoja įvairiais pavidalais kaip instrumentinė ir šokių muzika. Ji skamba koncertų scenose, šokių aikštelėse, lauko bei uždarose kavinėse.
Dar įdomesnė vallenato istorija. Manoma, kad šis stilius atsirado Kolumbijos vandenyno pakrantės vietovėje Valedupare. Pagrindinis šios muzikos instrumentas yra akordeonas, tad ir stiliaus ištakos siekia laikus, kai Valeduparą pasiekė šis instrumentas iš Europos. Ispanų, indėnų ir afrikiečių palikuonys grojo akordeonu Valendupare nuo XIX a. pabaigos.
Iš pradžių šis instrumentas buvo naudojamas panašiai kaip būgnas senovės Prancūzijoje – skelbiant naujienas. Akordeonistas grodavo, kol susirinkdavo minia, o tada išdainuodavo jai svarbius įvykius. Ilgainiui muzikantai pakeitė šią tradiciją – ėmė pasakoti savo gyvenimo istorijas, kaupdami improvizacijos įgūdžius ir ugdydami svingo pojūtį.
Į Kristupo vasaros festivalį atlikėjas atvyksta su savo kvintetu. Greta tradicinių instrumentų jame išgirsime kolumbietišką guacharaca. Tai bambuko lazdelė arba metalinis cilindras, daužomi metalo strypeliais. Autentiškose vallenato grupėse dar grojama būgnu caja, o moderniose naudojami kongai, timpanai, gitaros, pasirodo keli vokalistai.
Net neabejokite, kad kaitrūs kolumbietiški ritmai netruks jus užvaldyti, tad pasiruoškite tikrai pietietiškai fiestai!
