77-erius metus gyvuojančiam orkestrui tai pirmasis apsilankymas Lietuvoje. 20-ies narių styginių grupė į Vilnių atvyko iš Vienos, kur prasidėjo šis orkestro turas.
„Vienos publika buvo labai palaikanti ir nuostabi. Visada pastebime, kad Europos publika yra muzikaliai labai išprususi ir labai noriai klausosi bei eina į koncertus“, – sako Taivano smuikininkas, Čikagos simfoninio orkestro koncertmeisteris R.Chenas.
Muzikantai negailėjo komplimentų ir Lietuvos publikai.
Kultūra yra tai, kas gelbsti žmones. Be jos mes esame tik gyvūnai, – sako R.Chenas.
„Esu labai dėkingas už galimybę atvykti į Lietuvą, kurioje dar niekada nebuvau buvęs, ir čia koncertuoti publikai. Ji buvo nuostabi, negaliu atsidžiaugti, kokia tai aistringa publika, – sako R.Chenas.
Paklaustas, kodėl jam buvo svarbu Lietuvai atvežti linkėjimus iš Taivano, smuikininkas pabrėžia kultūrinių santykių svarbą.
„Kultūra yra tai, kas gelbsti žmones. Be jos mes esame tik gyvūnai. Manau, kad jei sugebėtume kaip nors priversti žmones žiūrėti į dalykus bendru žvilgsniu, daugelis pasaulio problemų išnyktų“, – sako jis.
Po daug ovacijų pelniusių koncertų smuikininkas R.Chenas ir nacionalinio Taivano simfoninio orkestro muzikantai su portalu 15min pasidalijo įspūdžiais iš Lietuvos bei papasakojo, su kokiais Taivano kultūros reiškiniais ateityje norėtų supažindinti Lietuvos publiką.
Tikslas – supažindinti Europą su Taivano skambesiu
Iš Vienos – į Vilnių, po jo – į Kauną. Šių Lietuvos didmiesčių publikai Taivano muzikantai paruošė programą, kurioje skambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto, Franzo Schuberto, Astoro Piazzollos kūriniai. Vis dėlto svarbiausias šio turo tikslas muzikantams – šiek tiek artimiau supažindinti Europą su Taivano muzika.
„Taivanas turi daug puikių kompozitorių, todėl norime jų kūrinius pristatyti įvairioms tautoms“, – sako Taivano nacionalinio simfoninio orkestro direktorius Liu Suan-Yungas.
Šį kartą orkestras atvežė du Taivano kompozitorės Shih-hui Chen kūrinius.
„Pirmasis kūrinys – tai tradicinė Taivano muzika, kurioje naudojamas labai tradicinis instrumentas, vadinamas Nan Guan. Būtent jo panaudojimas yra pagrindinė kūrinio, kurį kompozitorė sukūrė styginių orkestrui, idėja“, – sako orkestro direktorius.
Antrasis Taivano muzikantų grotas kūrinys atspindėjo vienos iš šalies etninių grupių – hakų – muzikos skambesį.
„Taivane turime keturias etnines grupes. Hakai yra viena iš pirmųjų etninių grupių, atkeliavusių iš Kinijos. Jie – didelė Taivano populiacijos dalis. Rašant šį kūrinį hakų muzika panaudota kaip vienas iš kūrinio elementų. Tikiuosi, kad šį Taivano kūrinį galės išgirsti daugiau tarptautinės auditorijos“, – sako Liu Suan-Yungas.
Parama Ukrainai ir lietuviškas skambesys
Svečiai iš Taivano nepamiršo ir vietinio skambesio. Į programą buvo įtrauktas ir Juozo Naujalio kūrinys „Svajonė“.
Taip pat nuskambėjo ir ukrainietiška Myroslavo Skoryko „Melodija“, kuri buvo maloni staigmena salėje sėdėjusiems ukrainiečiams žiūrovams.
„Taivaniečių atstovybės Lietuvoje delegatas nupirko bilietus ukrainiečių bendruomenei, į renginį atvyko 150 draugų iš ukrainiečių bendruomenės. Orkestro direktoriui Liu Suan-Yungui labai patiko ši idėja, tad buvo nuspręsta koncerto pradžioje įtraukti ukrainietišką melodiją ir taip parodyti mūsų palaikymą“, – sakė turo vadybininkas Don Liao.
Nors ir neilgi, bet šie kūriniai leido svečiams iš Taivano ir patiems susipažinti su kitų kultūrų skambesiu.
Tradicinėse Ukrainos ir Lietuvos melodijose iš tiesų galima išgirsti jūsų kultūrų sielą, – sako R.Chenas.
„Manau, kad F.Schuberto ir W.A.Mozarto kūriniai yra seni ir labai formalūs, o A.Piazzolos kūrinys yra jau kitos formos – labai laisvas, juk tai tango. Bet manau, kad šiose savotiškai tradicinėse Ukrainos ir Lietuvos melodijose iš tiesų galima išgirsti jūsų kultūrų sielą. Daugeliu atžvilgių tai labai jaudina“, – kalbėjo smuikininkas R.Chenas.
Norėtų lietuvius artimiau supažindinti su Taivano kultūra
Nors Taivaną ir Lietuvą skiria daugiau nei 8000 km, svečiai sako, kad mato panašumų tarp mūsų tautų.
„Vienas iš dalykų, kuriuos pastebėjau apie čia gyvenančius žmones, yra tai, kad, nepaisant to, jog esate taip toli šiaurėje, čia labai jaučiamas lotyniškas ar Viduržemio jūros regiono jausmingumas su tam tikru šiaurietišku rezervuotumu. Tai labai įdomus mišinys, ir manau, kad Taivane yra panašus mišinys. Žmonės labai draugiški, labai aistringi, jie labai laisvai ir atvirai reiškia savo nuomonę. Man atrodo, kad tai daugeliu atžvilgių panašu, nors esame taip toli vieni nuo kitų“, – sako R.Chenas.
Lietuvoje apsilankę muzikantai mato nemažai galimybių kultūros srityje bendradarbiauti ir ateityje – pavyzdžiui, mainytis muziejų eksponatais ar Lietuvos publikai pristatyti taivanietišką kiną.
„Žinoma, tam tikri vietinės virtuvės ir populiariosios kultūros aspektai yra svarbi bet kurios kultūros dalis. Kinų virtuvė yra Taivano kultūros dalis, manau, kad tai būtų akis atverianti patirtis. Kai atvykstu į tokią vietą kaip Lietuva, noriu pajusti vietinį skonį, paragauti alaus ar vyno. Čia pasivaikščiojau po turgų ir tikrai pajutau, kaip atrodo gyvenimas Vilniuje. Tai darau visur, kur tik nuvažiuoju. Man atrodo, kad tai didžiausias, tiesioginis kultūros poveikis. Kai eini pamatyti ar patirti tokius dalykus, kultūrą pajauti labiau nei apsilankęs muziejuje. Nes, nors muziejų eksponatai yra labai gražūs ir didelė istorijos dalis, vis dėlto manau, kad vietinė virtuvė yra kasdienybės dalis, artimesnė patirtis“, – kalbėjo R.Chenas.
Taip pat Taivane gyvuoja ir kelios tarptautiniu mastu garsios modernaus šokio grupės. Viena iš didžiausių Taivano kultūros atstovių – grupė „Cloud Gate Dance Theatre“, kurią išvysti rekomenduoja Lietuvoje besilankantys muzikantai.
Taip pat, vardija pašnekovai, Taivane vis dar labai svarbi kultūros dalis yra rankdarbiai, ypač gamyba iš molio. Dar viena svarbi Taivano kultūros dalis, anot pašnekovų, – arbata, kurios dovanų muzikantai atvežė ir Lietuvos kultūros ministerijos atstovams.
Mažokai dėmesio mažumų muzikai
Į Lietuvą su Taivano nacionaliniu simfoniniu orkestru atvykęs R.Chenas šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose – ten persikėlė, kai buvo 10-ies, o šiuo metu yra Čikagos simfoninio orkestro koncertmeisteris.
R.Chenas pasakoja, kad, kai buvo jaunesnis, su Taivano muzika stengėsi supažindinti ir Amerikos publiką, tačiau pastaruoju metu tam neturi daug progų.
„Priklausau dideliam simfoniniam orkestrui, o tokios kultūros įstaigos dažnai dėmesį skiria ne tiek mažumų kultūrai, kiek įprastam simfoniniam repertuarui. Tikiuosi, kad dar turėsiu progų groti Taivano muziką, nes ją verta išgirsti.
Manau, kad didelė dalis amerikiečių auditorijos, atėjusi į orkestro koncertus ar bet kokius koncertus, nori išgirsti tai, kas pažįstama.
Bet yra ir nišinė auditorija, kuri ateina ir nori patirti kažką naujo, kitokio. Dėl to, manau, yra vietos viskam. Tačiau nenoriu, kad Taivano kompozitoriai atsidurtų kažkokiame gete, arba šiuolaikiniai kompozitoriai atsidurtų gete, nenoriu pastatyti jų į kampą.
Manau, kad, pavyzdžiui, muziejuje besilankantiems žmonėms patinka ne kiekvienas meno kūrinys, kurį jie ten pamato, tačiau tikiuosi, kad tai lankytojams įkvepia tam tikrą emociją ar jausmą, nesvarbu, ar kūrinys jiems patinka, ar ne. Svarbu, kad jie į kūrinį reaguotų, o ne būtų abejingi, kas yra blogiausia“, – sako jis.
