Prieš kiek daugiau nei metus Lietuvai pristatę debiutinį „Albumą, raginantį tautą“, atlikėjai šį savaitgalį pradės intensyvų darbą įrašų studijoje antrajam albumui. Kaip ir pirmajame savo iškeptame muzikiniame „manifeste“, naujajame albume, grupės narių teigimu, netruks skaudžių ir aštrių temų. Nors valstybinio masto ir ekonomikos problemų tiesiogiai „Liūdni slibinai“ apdainuoti neketina, socialinėmis problemomis sakosi visgi pabadysią akis.
Antrajame albume, kurio pavadinimą grupė kolkas slepia, su daina „Šunelių vasara“ bus paliesti socialiniai šunų rūpybos ir globos klausimai. Taip pat bus galima rasti aklą nostalgiją socialistiniams įvaizdžiams apdainuojant „Pieno fabrikėlį“ bei grupės moters Aistės Lasytės feministinį šauksmą mėginant išsivaduoti nuo Dominyko ir Vaido priespaudos muzikiniuose pamąstymuose „Jeigu aš būčiau vyras“.
„Kaip žinia, metai bėga, keičiasi žmonės, keičiasi Lietuva, keičiasi ir mūsų kūryba. Savo naujajame albume kalbėsime apie tai, apie ką kalbėjome pastaruosius du metus su Lietuvos ir iš jos pabėgusia, bet lietuviškų šaknų negalinčia prarasti publika“, – net po pokyčių džiaugsmu nesišvaistantis kalba „Liūdnų slibinų“ mažasis žmogus Dominykas Vaitiekūnas.
Tiesa, albume bus nepamiršta ir brandžioji lietuviška literatūra. Galėsime išgirsti Kristijono Donelaičio pavasarinį šėlsmą, Justino Marcinkevičiaus pažadintą nežinomybę ar Kazio Binkio romantiškai plaukiojančius „Šilkasparnius debesėlius“.
„Kaip ir pirmuoju albumu, stengsimės įtikti mūsų ištikimiems gerbėjams, kurie bent kartą mus matė ir jų tai nesutrikdė. Tikimės, kad tai bus savotiška mylimojo ar mylimosios nuotrauka, kurią malonu glausti prie širdies, kai jis ar ji yra toli“, – su romantikos smiltele mintyje, tačiau, kaip visuomet, rimtai kalba „Liūdnų slibinų“ smegenys Vaidas Kublinskas.
Antrąjį albumą „Liūdni slibinai“ ketina pristatyti vėlyvą rudenį. Kol pasirodys ši kruopščiai paruošta, visuomenės aktualijomis, lietuviška klasika, meile ir trupučiu muzikos apipinta kompaktinė plokštelė, „Liūdni slibinai“ išleidžia pirmojo albumo pakartotiną tiražą. Lietuviai parodė norą būti raginami, todėl liūdnieji grupės nariai nusprendė paruošti įsigyjimui papildomą kiekį per metus sėkmingai išplatinto „Albumo, raginančio tautą“.
