Nors L.Geniušas pripažįsta, kad taip dirbti nelengva, pianistas šypsosi, jog skųstis šiuo atžvilgiu būtų kvaila: „Tai didelis pasiekimas ir tikra laimė, kad profesinė realizacija vyksta tokiu greičiu.“ Vis dėlto, priešingai nei daugelis, L.Geniušas aklai nesivaiko karjeros aukštumų. Prieš dvejus metus rusų pianistę Anną vedęs jaunasis muzikas teigia, kad tai, kiek laiko kiekvienas skiria asmeniniam gyvenimui, priklauso tik nuo jo paties sprendimo. Ir neslepia, jog vienas svarbiausių dalykų jo profesiniame gyvenime yra... pauzė.
Vėlyvą pirmadienio vakarą jo lėktuvui nusileidus Vilniuje, jau kitą rytą L.Geniušas skuba į repeticiją su maestro Gintaru Rinkevičiumi – gegužės 19 dieną Vilniaus kongresų rūmuose jo laukia ypatingas pasirodymas kartu su tėvu Petru Geniušu Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro Sezono pabaigos koncerte.
Neįtikėtinai brandus, išmintingas ir nesivaikantis paviršutiniško spindesio – toks pokalbio metu pasirodė garsusis pianistas.
„Nors Lietuvoje koncertuoju nuo jaunų dienų, su maestro G.Rinkevičiumi ir Vilniaus kongresų rūmais mane sieja ypatingas ryšys“, – prisipažįsta jaunasis atlikėjas. – Maestro pradėjo mane kviesti nuo 14 metų amžiaus, ir kiekvieną sezoną vieną arba du kartus aš grodavau su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Tai labai svarbi istorija mano gyvenime ir viena iš pirmųjų didelių sceninių patirčių“, – pasakoja L.Geniušas.
Koncertus visame pasaulyje rengiantis muzikas, garsių pianistų profesorių Petro Geniušo ir Ksenijos Knorre sūnus, šiuo metu gyvena Maskvoje.
„Nuo kito sezono su žmona kraustomės į Londoną – tiesa, laikinai. Anna gavo stipendiją mokytis Londono karališkoje muzikos akademijoje, kur kažkada dėstė mano tėtis“, – savo ateities planais dalijasi L.Geniušas.
Paklaustas, kaip įtemptas darbo grafikas, koncertai skirtingose pasaulio šalyse ir kylanti karjera nesutrukdė pagalvoti apie šeimą, pianistas teigia, jog šis klausimas jo gyvenime išsisprendė labai organiškai.
„Mano šeimyninis gyvenimas susiformavo šiek tiek anksčiau nei prasidėjo mano tarptautinė karjera, – pasakoja pianistas. – Su žmona susituokėme prieš dvejus metus, tačiau kartu esame jau septynerius – mūsų ryšys užsimezgė dar mokantis drauge.“
Šeimos vertybes puoselėjančio garsaus muziko manymu, galima sąmoningai ieškoti pusiausvyros tarp profesinės karjeros ir asmeninio gyvenimo.
„Tai priklauso nuo mano paties sprendimo. Aš sutinku priimti tiek kvietimų, kiek įsivaizduoju, kad galiu pajėgti įvykdyti. Žinoma, kartais būna situacijų, kai labai sunku atsisakyti kažko, kas labai svarbu tolesniam karjeros vystymuisi. Tačiau iš esmės aš sprendžiu pats“, – pasakoja L.Geniušas. –Ypač po P.Čaikovskio konkurso, vykusio pernai vasarą, aš sutikau sugroti per daug koncertų. Šiuo metu jau esu sugrojęs apie 70, kas yra neįtikėtinai daug. Vis dėlto aš stengiuosi sumažinti koncertų skaičių ir jau dabar atsisakau daugelio pakvietimų iki 2017 m. pabaigos, nes mano grafikas jau yra užpildytas.“
Kalbėdamas apie muzikines ambicijas ir artimiausius karjeros planus, garsus pianistas neskuba žarstytis pažadais.
„Aš galvoju, kad pirmiausiai man reikia peržengti intensyvų koncertavimą. Mano muzikiniai tikslai yra labai platūs ir labai daugialypiai, bet jie labiau žiūri į priekį – 2018–2020 metus. Kol kas aš negaliu pateikti ypatingų naujienų ir įveikti naujų Everestų – vien dėl to, kad mano grafikas laiko mane tam tikrame ritme. Manau, kad tai yra natūralu. Viskam reikia laiko – reikia subręsti. Aš esu jau įveikęs tiek repertuarinių pasiekimų, kad dabar norisi padaryti tam tikrą pauzę. Galėčiau pasakyti taip – kol kas aš tiesiog naudojuosi tuo, ką esu pasiekęs iki šiol“, – pasakoja L.Geniušas.
Garsioje muzikų šeimoje augusį ir aukščiausio lygio profesionaliosios muzikos apsuptą L.Geniušą kritikai ypač vertina kaip siekiantį itin aukštų muzikinių tikslų.
„Kol jo bendraamžiai daro viską, kad sužavėtų visus aplinkui, L.Geniušas ėmėsi kur kas rimtesnės misijos: tokio atlikimo stiliaus paieškos, kuris būtų visiškai modernus ir atlieptų laiko dvasią“, – po jo koncerto rašė Rusijos dienraštis. Tačiau novatoriaus laurų kuklusis pianistas sau priskirti neskuba: „Sunku kalbėti apie patį save. Aš visiškai nežiūriu ir nereflektuoju, koks yra mano kaip atlikėjo profilis. Manau, kad tai turėtų spręsti kritikai – aš tik galiu su jais sutikti ar nesutikti. Atsižvelgiant į mano gyvenimo istoriją ir mano kilimą iš akademinės šeimos, manau, kad aš stengiuosi atitikti tradiciją ir aukščiausius jos idealus. Prieš darant revoliucijas, reikia stengtis pasiekti aukščiausią meistriškumą tame, kas jau yra padaryta“, – teigia L.Geniušas.
Paklaustas, kas pianisto profesijoje jam teikia didžiausią malonumą, garsus muzikas atsako: „Turbūt pats didžiausias mano profesinis malonumas, mano muzikinis „kaifas“ yra padaryti pauzę savo muzikinėje veikloje, o tada sugrįžti prie jos. Tas sugrįžimo momentas, kai tu pailsėjai, atsigavai, pasinėrei į visai kitus dalykus gyvenime, visai kitus vandenynus, – ir paskui sugrįžti prie fortepijono ir paimi pirmus garsus – tai yra neįtikėtinas, neapsakomas malonumas. Kas kartą tai išgyvenu vasarą, kuomet darau natūralią pauzę. Žinoma, tai nėra vienintelis malonumas, bet tai, kas iš tikrųjų teikia neįtikėtiną malonumą – tai pauzė ir sugrįžimas“, – sako L.Geniušas.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro Sezono pabaigos koncertas, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, kuriame gros pianistai Petras ir Lukas Geniušai, įvyks gegužės 19 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietus galite įsigyti „Tiketoje“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.
