Praėjusių metų pabaigoje įvykusi koncerto „Paslaptingosios tango ir flamenko istorijos“ premjera sutraukė pilną Vilniaus kongresų rūmų salę ir sulaukė didžiulio klausytojų susidomėjimo. 1900-ieji, Argentina. Nakties grindinys alsuoja dienos karščiu, jausmais ir istorijomis. Pasigirdę ilgesingi, svaigūs muzikos garsai suglaudžia poras arčiau nei įprastai – skruostas prie skruosto. Tam vieninteliam, stebuklingam, užburiančiam šokiui...
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro G.Rinkevičiaus, ir dvi temperamentingos solistės – dainininkė Ieva Prudnikovaitė ir šokėja Marina de Flamenco – birželio 20 d. vakarą žiūrovams pasakos paslaptingas, gyvenimo aistra alsuojančias istorijas. „Tango – labai intymus žanras. Dainuodamas ar grodamas privalai perleisti muziką per savo paties išgyvenimus ir taip patirti savotišką apsivalymą“, – sako I.Prudnikovaitė. Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusi solistė 2006 m. tapo Tarptautinio dainininkų konkurso Kelne (Vokietija) laureate. Nuo 2008 m. I.Prudnikovaitė yra Eseno (Vokietija) Aalto operos teatro solistė. Vienas ryškiausių dainininkės sukurtų vaidmenų – Karmen G.Bizet operoje „Karmen“ (2009), už kurį I. Prudnikovaitė pelnė „Operos švyturį“ kaip Metų operos solistė. Šalia operos, tango – vienas mėgstamiausių ypatinga charizma, nuoširdumu ir meniniu tikrumu apdovanotos dainininkės žanrų. Ji nuolat atlieka tango muzikos programas kartu su ansambliu „4Tango“, kuris 2002 m. tapo Astoro Piazzolla vardo tarptautinio konkurso Italijoje finalininku.
Flamenko iškėlė moters asmenybę – čia moteris labai stipri, lygi su vyru. Todėl visoms moterims noriu parodyti, kad mes turime tikrai labai daug vidinės jėgos.
Koncerto idėjos autorė, ne vienerius metus pas garsiausius pasaulio šokio meistrus flamenko meną studijavusi Marina de Flamenco šiame koncerte žiūrovams nori parodyti ne tik tikrą ispanų kultūrą, flamenko šokio misteriją, bet ir atskleisti šiame šokyje slypinčią moters vidinę jėgą. „Flamenko – tai ne tik šokis, tai – visa filosofija. Ne veltui sakoma, kad flamenko būtina pamatyti – kad ir kiek turėtum žinių, nemačiusiam apie jį labai sunku papasakoti, – sako Marina de Flamenco. – Flamenko kilęs iš tradicinių ispaniškų šokių, bet pažvelgus dar giliau, šis žanras turi čigoniškas šaknis. Čigonų tauta, nuolatos klajodama ir ieškodama sau vietos pasaulyje, dainavo apie savo sunkų likimą, gyvenimą ir mirtį. Nepaisant visų išbandymų, svarbiausia jiems buvo laisvė. Kaip sakė Karmen: „Geriau mirsiu, negu kažkam priklausysiu“. Tai atsispindi ir flamenko filosofijoje – svarbiausiai čia laisva dvasia.“
Flamenko šokio paslapčių Marina de Flamenco mokėsi didžiausioje flamenko meno mokykloje „Amor de Dios“ Madride ir flamenko institute Barselonoje. „Labai didelį įspūdį paliko darbas su pasaulinio garso maestro Antonio Najarro, vadovaujančiu Nacionaliniam Ispanijos baletui, – pasakoja Marina de Flamenco. – Dirbant su juo sužavi technika, baleto plastika ir kiti elementai, bet svarbiausia, ką duoda šis žmogus – tai įkvėpimas. Būtent Antonio mane įkvėpė kurti flamenko ne pagal tradicinę gitaros muziką, o skambant žymiausiems ispaniškos klasikinės muzikos kūriniams. Todėl galiu drąsiai pasakyti, kad mūsų su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncerto įkvėpėjas yra būtent jis“, – šypsosi flamenko šokėja.
Marina de Flamenco yra spektaklių „Fuego Flamenco“, „Historia de un Amor“ ir „La Leyenda del Tiempo“ autorė, o 2019 m. tapo vieno žymiausių ir svarbiausių muzikos ir flamenko šokio festivalių „Festival de Jerez“ nominante kategorijoje „Solistas Figuras“. Birželio 20 d. Vilniaus paveikslų galerijos kieme Marina de Flamenco šoks tradicinį flamenko pagal netradicinę šiam žanrui – klasikinę ispanišką muziką. „Flamenko iškėlė moters asmenybę – čia moteris labai stipri, lygi su vyru. Todėl visoms moterims noriu parodyti, kad mes turime tikrai labai daug vidinės jėgos. Būtent laisvė ir moteriškumas atsiskleis George‘o Bizet „Carmen“ ir Maurice‘o Ravelio „Bolero“, – pasakoja šokėja. – Antra, ką publika galės pajausti – tai tūkstantmetes tradicijas turinčios ispaniškosios koridos dvasia. Vieni koridos nekenčia, kiti ją dievina, bet ispanai sako, kad korida – tarsi savotiškas žaidimas su mirtimi. Daugelis kultūrų bijo mirties ir vengia su ja susijusių temų, o ispanai koridoje mirtį iškelia į sceną, juk tai – neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Galiausiai flamenko išreiškia visą žmogaus išgyvenamų emocijų spektrą, tad žiūrovai scenoje pamatys visas emocijas – ir džiaugsmą, ir liūdesį“, – pasakojo Marina de Flamenco.
