Jau šeštą kartą į Vilnių atvykstantis muzikantas šįkart sostinėje praleido net tris dienas. Jų metu M.Gustafssonas ne tik sugrojo tris koncertus su skirtingais muzikantais, bet ir dalinosi patirtimi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais specialiuose meistriškumo kursuose.
Festivaliai ir koncertai skirtingose pasaulio kampeliuose bei įspūdinga, daugiau nei pusę tūkstančio įvairių įrašų talpinanti diskografija, kurioje puikuojasi ne tik išskirtiniai solo įrašai, bet ir kolaboracijos su tokio kalibro žvaigždėmis kaip Peteris Brötzmannas, Joe McPhee, Kenas Vandermarktas, Mette Rasmussen, Colinas Stetsonas, Jimas O'Rourke‘as, Craigas Tabornas, Agusti Fernandezas, Misha Mengelbergas, Derekas Bailey, Barry Guy, Hamidas Drake‘as, Brianas Chippendale‘as, Merzbow, ar grupėmis „Sonic Youth“, „The Ex“, „ZU“ ir kt., priverstų gerokai paplušėti norinčiuosius tvarkingai į stalčiukus sudėlioti M.Gustafssono kūrybinį kraitį. Džiugu, kad šis muzikinis nutrūktgalvis vėlei sugrįžo į Lietuvą!
Pirmieji du koncertai vyko Žvėryne, greta Kompozitorių namų įsikūrusioje itin nedidelėje, bet jaukioje „MAMA Studios“ įrašų studijoje, Puikus garsas bei distancijos tarp muzikanto ir klausytojo sumažinimas iki minimumo – būtent tai šią vietą paverčia itin patrauklia trokštantiems kokybiškos garsinės patirties.
Gegužės 20-osios vakarą čia savo pirmąjį trijų dienų rezidencijos koncertą surengė M.Gustafssonas. Ne vienas, su Lietuvos improvizacinės bei džiazo muzikos scenos atstovu – saksofonistu Liudu Mockūnu. Koncerto eigoje, pastarasis pastebėjo, kad būtent 2008 m. pasirodęs Matso albumas „The Vilnius Implosion“, kuriame užfiksuota pirmojo šio saksofonisto vizito Lietuvoje koncertinė medžiaga, tapo pirmuoju lietuviškos įrašų kompanijos „NoBusiness Records“ katalogo leidiniu. Taigi, praėjus dešimčiai su truputėliu metų Matsas vėl Vilniuje. O šios viešnagės koncertai taip pat buvo įrašinėjami ir, tikėtina, papildys „NoBusiness Records“ katalogą.
Susirinkę klausytojai pradžioje išgirdo svečio iš Švedijos solo pasirodymą. Kiek vėliau organiškai įsijungė L.Mockūnas. Du pučiamųjų meistrai tiesiog talžė klausytojų ausis. Abu muzikantai naudojo ne tik skirtingų tonacijų saksofonus, bet taip pat pasitelkė fleitas ir klarnetus. L.Mockūnas, kaip jau tampa įprasta, neužmiršo savojo kontrabosinio klarneto, skambančio išties įspūdingai.
Tai Matsas, tai Liudas atlikdavo rokiruotes ir užleisdavo vienas kitam pozicijas soluotėms, tačiau vėlei sugrįždavo į bendrą improvizacinį liūną. Šie muzikantai pirmadienio vakarą atvėrė įvairiausių instrumentų valdymo technikų skrynią. Papsėjimai, bumbsėjimai, blerbimai, garso gesinimai glissando ir t.t. nesiliovė viso koncerto metu. Apie valandą trukęs pasirodymas įrodė, kad Matsas su Liudu yra neabejotini pučiamųjų virtuozai ir pasižymi plačia muzikine artikuliacija, kurioje itin svarbią vietą užimą fenomenalus išplėstinių technikų (ang. extended techniques) įvaldymas
Tačiau solo ir duetai, o ypač tos pačios rūšies instrumentų – gana specifiškas reikalas. Juolab atonalumu ir amorfiškumu pasižyminčioje improvizacinėje muzikoje. Kartais darėsi kiek sunku susikoncentruoti toje menkai struktūruotoje garsų lavinoje, norėjosi, kad muzikantai pasuktų į labiau harmonizuotas vėžes ir suteiktų progą išgyventi kiek ramesnį, atmosferišką periodą.
Gegužės 21 d. toje pačioje jaukioje studijoje įvyko antrasis koncertas. Šįkart organizatoriai galėjo pasidžiaugti – soldout‘as! O neskubėjusiems įsigyti bilietų beliko tik pasisieloti. Šis koncertas tam tikra prasme tęsė 2008-ųjų metų tradicijas. Kaip ir anuomet, taip ir dabar scenoje su M.Gustafssonu pasirodė solidi „The Vilnius Explosion“ komanda: minėtasis L.Mockūnas, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius ir retas svečias Lietuvoje būgnininkas Marijus Aleksa. Iki pilno sąstato, menančio prieš dešimtmetį vykusį pasirodymą, pritrūko tik perkusininko Arkadijaus Gotesmano.
Prisijungusių kolegų dėka prasiplėtęs instrumentų arsenalas atvėrė naujas garsines perspektyvas. Lyginant su pirmuoju ciklo koncertu pučiamųjų sekcija, atsižvelgiant į grojimo technikų panaudojimo spektrą, atrodė kiek santūriau, bet jokiu būdu ne prasčiau. Audringus pliūpsnius keitė lėti, meditatyvūs ilgų natų pasažai, išgaunami pasitelkiant cirkuliacinio kvėpavimo techniką. Žvelgiant iš šalies, atrodė, kad tą vakarą Matsas kiek labiau buvo linkęs užleisti sceną Liudui, nei pats brautis į pirmą planą. Bet tais momentais, kuomet perimdavo iniciatyvą į savo rankas, jis atiduodavo visą save.
Antradienio koncertas buvo gera proga įsitikinti M.Aleksos, vieno ryškiausių savo kartos būgnininkų, talentu. Stipri, išradinga ritmika puikiai atliepė atliekamų kūrinių dinamiką. Be to, Marijus grojo ne tik būgnais, bet ir reguliariai įkomponuodavo elektroninių garsų, kurie darniai susiliedavo su pučiamaisiais ir su E.Kanevičiaus meistriškai valdomu kontrabosu, ypač šiam grojant stryku drone estetikai artimas partijas.
Koncertas atskleidė ne tik aukštą techninį muzikantų pasiruošimą, bet ir puikų vienas kito pajautimą, nuotaikų sutapimą. Antrasis M.Gustafssono viešnagės koncertas susirinkusiems muzikos mylėtojams neabejotinai įstrigs atmintyje.
Paskutinysis Matso išstojimas Vilniuje persikėlė į gerokai erdvesnę ir vilniečiams gerai pažįstamą vietą – „Downtown Forest“ hostelio kiemelį. Trečiadienio vakarą čia įvyko masiškiausias iš visų trijų koncertų. Greta Matso bei Liudo scenoje stovėjo LMTA improvizatorių orkestras, kurio pagrindas – LMTA studentai. Bet, kaip Matsas ir Liudas ne kartą minėjo, vadinti juos studentais, kiek netikslu. Jų grojimo lygis itin aukštas ir tai greičiau kolegos, nei studentai. Išties, tai perspektyviausi jaunosios kartos improvizacinės ir džiazo muzikos atstovai.
Finalinis koncertas buvo sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje skambėjo penki muzikiniai ruošiniai skirtingiems instrumentams. Vienas jų buvo skirtas išgauti būgnams būdingus garsus saksofonu pagalba, kitas – sukomponuotas taip, kad visi instrumentai grotų tik pačiuose žemiausiuose registruose. Taip pat įsiminė fleitų, kurių pasak M.Gustafsono taip trūksta šiame išprotėjusiame pasaulyje, trio.
Antroje dalyje Matsas perėmė dirigento rolę ir gausiam būriui muzikantų visų pirma liepė užsikimšti ausis ausų kamšteliais ir užsidėti ausines. Pasirodymo metu muzikantai klausydavo tik Matso nurodymų. Jie grojo negirdėdami nei savęs, nei vieni kitų. Kūrinio eigoje vienam ar keliems muzikantams būdavo leidžiame atsikimšti ausis. Ši koncerto dalis buvo išties įdomus eksperimentas tiek muzikantams, tiek klausytojams. LMTA improvizatorių orkestras įrodė, kad nepaisant apribotos galimybės girdėti galima groti ir daryti tai labai gerai.
Tris dienas trukęs M.Gustafssono vizitas ne tik suteikė galimybė Lietuvos studentams padirbėti su pasaulinio lygio muzikantu, pasisemti patirties bei įpūtė drąsos imtis beprotiškiausių idėjų, bet ir pripildė Vilnių bei klausytojų ausis pačių keisčiausių garsų, praplėtusių muzikinio suvokimo ribas. Belieka tik laukti rudeninės „Improdimensijos“ koncertų ciklo sesijos. Joje, kaip prasitarė organizatoriai, išvysime kultinį britų kontraboso virtuozą Barry Guy ir vieną unikaliausių šių dienų trimitininkų Nate‘ą Wooley.
