„Mane žavi, kad S.Jobsas sugebėjo supaprastinti ir sudėti žmonių komunikaciją į nedidelius prietaisus, tačiau jam pačiam kartais buvo sudėtinga spręsti kasdienius žmogaus gyvenimo momentus, – sako operos kompozitorius Masonas Batesas. – Pats visada ieškau neįprastų garsų, todėl tai buvo ypač įdomu daryti apie žmogų, prisidėjusį prie komunikacijos revoliucijos.“
Operoje skamba elektronikos garsai, elektrinės gitaros motyvai, kiekvienas veikėjas, tarp jų ir vidinis S.Jobso monologas atpažįstamas iš skirtingų motyvų.
Kurdamas operą, M.Batesas specialiai lankėsi vietose, kuriose S.Jobsas užaugo ir sukūrė pirmuosius savo išradimus, pavyzdžiui, garaže Los Altoso mieste, Kalifornijoje. Garažu žavimasi ir biografiniuose filmuose „Jobs“ ir „Silicio slėnio piratuose“. Garažo įvaizdis randa kelią ir M.Bateso operoje. Joje S.Jobso gyvenimo etapai nechronologine tvarka keičia vienas kitą.
Kompozitorius teigia, kad operos tema – S.Jobso vidinės ramybės paieškos
Vis dėlto ne visi tiki, kad opera yra geriausia priemonė S.Jobso biografijai įamžinti. Su S.Jobsu dirbusi Andy Cunningham teigia, kad jo asmenybė buvo per daug kompleksiška, kad ją būtų galima atspindėti operoje, arba kitu atveju jo asmenybė būtų parodoma paviršutiniškai, neužčiuopiant esmės.
Kompozitoriaus idėja nepatikėjusi ir San Fransisko opera nesutiko, kad M.Batesas dirbtų čia.
Vis dėlto „The Guardian“ apžvalgininkai M.Bateso darbą vertina teigiamai.
Milijonų vertas A.Warholo kūrinys rastas tarp A.Cooperio dekoracijų
Amerikiečių roko roko atlikėjas Alice Cooperis savo daiktų saugojimo patalpoje rado Andy Warholo darbą, kuris ten pragulėjo daugiau nei 40 metų ir dabar jo vertė gali siekti milijonus dolerių.
A.Warholo šilkografijos darbas „Maža elektrinė kėdė“ iš „Death and Disasters“ („Mirties ir nelaimių“) serijos daugiau nei 4 dešimtmečius prabuvo susuktas į ritinėlį ir niekados nebuvo įrėmintas. Ritinėlis buvo padėtas šalia elektros kėdės dekoracijos, kurią A.Cooperis naudojo viename savo pasirodymų 1970 m.
