Vintažinės dainos – rinktiniai senosios lietuvių estrados šedevrai, aranžuoti specialiai 4TANGO kvartetui ir atliekami Nedos Malūnavičiūtės balsu ir fleita (B.Gorbulskio, M.Noviko, L.Vilkončiaus, M.Vaitkevičiaus, T.Makačino, A.Kulikausko kūriniai). Tai ne estradiškai, o daugiau teatrališkai arba kameriškai skambanti estrados klasika, priartėjanti prie dainuojamosios poezijos estetikos.
Tai prikeltos naujam skambesiui melodijos iš tų laikų, kai žodžius dainoms kūrė tikri poetai, o muziką rašė tikri kompozitoriai. Prieš kelis dešimtmečius gimusios dainos pakeri jausmingų, bet ne sentimentalių eilėraščių tekstais, apie meilės ilgesį kalbančiais metaforiškai, o iš jų sklindanti šiluma – tai atsvara šiandieniniai pigios populiariosios muzikos blizgesiui.
Žodis „vintažinės“ yra glaudžiai susijęs su istorija ir žymi išlaikytą vertę. Pirmieji šį pavadinimą ėmė naudoti vyndariai senam vynui apibūdinti, vėliau jį perėmė mados kūrėjai. Taigi, vintažas – „sugrįžęs iš praeities“ ir atgijęs šių dienų gyvenime – išlaikant balansą tarp to, kas nauja ir aktualu šiandien, ir tarp to, kas sukurta prieš kelis dešimtmečius bei laiko patikrinta.
Vintažines istorijas pasakos: Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), 4TANGO nariai: Birutė Bagdonienė (altas), Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Donatas Bagurskas (kontrabosas), aranžuočių autoriai – A.Kulikauskas, R.Giedraitis.
