Solistas gimė 1937 m. vasario 1-ąją Žagarėje.
V.Daunoras laikomas vienu ryškiausių artistų Lietuvos operos istorijoje. 1960 m. jaunas solistas debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu. 1962 m. iškovojo trečią vietą M.Glinkos konkurse Maskvoje. 1966 m. tarptautiniame P.Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą.
V.Daunoras stažavosi Milano „La Scala“ teatre ir 1967 m. debiutavo jo scenoje kartu su garsiuoju Luciano Pavarotti: italas G.Verdi „Rigolete“ atliko Hercogo, o lietuvis – Monteronės partiją.
1971 m. tarptautiniame Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje V.Daunoras laimėjo Grand Prix. Šis konkursas priklauso aukščiausio meistriškumo konkursų kategorijai, tad jį laimėjusiems dainininkams vėliau nebeleidžiama varžytis kituose konkursuose.
Daugiau nei tris dešimtmečius V.Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose. Vėliau tuo metu sukauptą artistinę ir vokalinę patirtį dainininkas vaizdingai išdėstė savo memuaruose, kuriuose atskleidė menininko ir totalitarinės sistemos konfliktą, dramatiškus ir kurioziškus savo biografijos puslapius.
Laisvalaikio valandas žymus operos solistas skirdavo tapybai ir žvejybai.
1988 m. dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau po pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo iš jos pasitraukė. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybę jam 2000 metais įteiktas Nepriklausomybės medalis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V.Daunoras išvyko gyventi į JAV. 1995 m., būdamas 58-erių, sugebėjo debiutuoti prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir jame dainavo net dešimtį sezonų. 2005 m. solistas baigė karjerą dėl jam diagnozuotos Parkinsono ligos.
2012 m. grįžo į Lietuvą. Paskutinius gyvenimo metus solistas praleido globos namuose netoli Vilniaus.
2018 m. pasirodė muzikologės Jūratės Katinaitės parengta monografija apie V.Daunorą „Karalių kuria aplinka” (Raimondo Paknio leidykla). Pristatant šią knygą legendiniam solistui buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro emerito garbės vardas.
„Karaliui nereikia vaidinti karaliaus. Jam išėjus į sceną, iš aplinkos reakcijos ir elgesio publika turi suprasti, kad įėjo karalius. Karalių kuria aplinka, jam nereikia vaidinti savo didybės“, – teigė pats V.Daunoras.
Išgirdęs žinią apie jo mirtį, Lietuvos operos pasaulis akimirksniu suvokė: išėjo Karalius.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko teigimu, V.Daunoro palikimą sunku įvertinti žodžiais, tai – vienas svarbiausių Lietuvos operos solistų.
„Tai – visų laikų geriausias Lietuvos bosas“, – teigė J.Sakalauskas.
„Jis palikęs labai daug vaidmenų, įrašų, labai daug ir studentų išugdęs, nes buvo ir pedagogas“, – pridūrė jis.
„Netekome neeilinio Lietuvos balso, užbūrusio daugelio gerbėjų širdis visame pasaulyje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, Lietuva V.Daunorą prisimins ne tik kaip įvairialypio talento kūrėją, išbandžiusį save ir tapyboje, bet ir visuomeniškai aktyvų žmogų.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms dėl garsaus Lietuvos operos solisto V.Daunoro netekties.
„Lietuvos teatro scena neteko išskirtinio talento ir legendinės asmenybės, savo atkaklumu ir drąsa įkvėpusio kartas“, – teigė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
„Savo darbais jis nešė priespaudoje tūnojusios Lietuvos kultūrą po visą pasaulį ir skleidė žinią apie laisvą ir operą mylinčią mūsų tautą“, – pridūrė jis.
Vyriausybė pranešė, kad ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą dėl vieno žymiausių Lietuvos operos solistų V.Daunoro mirties.
„Lietuva neteko didžio talento ir neeilinės asmenybės. Scenos legenda nuėjo nelengvą, tačiau įsimintiną karjeros kelią, įkvėpusį kartas. Šviesus V.Daunoro atminimas išliks jo gerbėjų Lietuvoje ir užsienyje širdyse. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems”, – sakoma premjero užuojautoje.
Užuojautą išreiškę ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
„Netekome vokalo deimanto, labai ryškiai spindėjusio Lietuvos ir garsiausiose pasaulio operos scenose. Tai buvo išskirtinio balso, talento ir charizmos artistas. Vaclovo Daunoro sukurti vaidmenys – tai kūrybingos ir itin įtaigios solisto transformacijos, nesikartojančio artistiškumo liudijimai, kuriuos valdė begalinis vaidmens troškimas, noras operoje išgyventi dar vieną gyvenimą, kuriuo patikėtų publika. Sukauptomis vokalo meno žiniomis jis dosniai dalijosi su jaunaisiais kolegomis. V.Daunoro pasiekimai ir nuopelnai yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis“, – sako ministras M.Kvietkauskas.
