Į šią diskusiją įsitraukia ir menininkai. Pasaulio mene jautrių temų nagrinėjimas turi gana senas tradicijas. Galbūt keista, tačiau ypač progresyvi šia prasme meno šaka yra gana konservatyvus miuziklo žanras. „Nepatogiomis“ temomis kalba ir rugsėjo 2 d. Lietuvoje debiutuosiantis miuziklas „Rent“, pastatytas Brodvėjuje prieš 20 metų. Vis dėlto, šioje muzikos teatrų gatvėje buvo galima išvysti ir daugiau kontraversiškų pastatymų. Pažiūrėkime ir paklausykime – kokių.
La Cage aux Folles
1984-aisiais pastatytas miuziklas pelnė 3 „Drama Desk“ apdovanojimus, taip pat buvo nominuotas devyniems „Tony“ apdovanojimams, iš kurių laimėti net šeši, įskaitant apdovanojimą už geriausią miuziklą. „La Cage aux Folles“ siužetas buvo panaudotas ne viename prancūziškame filme bei žymioje amerikiečių juostoje, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Robin‘as Williams‘as bei Nathan‘as Lane‘as.
Miuziklo siužetas paremtas dar 1973 m. prancūzų režisieriaus Jean‘o Poiret‘o sukurtos pjesės motyvais. Muzikinio spektaklio režisierius – drąsus „nepatogių“ temų mene eskaluotojas Harvey‘is Fierstein‘as. Miuzikle kalbama apie homoseksualų poros, Georges‘o ir Albin‘o, meilę. Viskas teka gana ramia vaga, tačiau netikėtumai prasideda pasirodžius jau suaugusiam Georges‘o sūnui, gimusiam po trumpalaikių tėvo santykių su moterimi.
Vaikinas atvyksta pas tėtį, norėdamas jį supažindinti su savo sužadėtinė, auklėta tradicinių vertybių apsuptyje. Lyg to būtų maža, pasimatyti panūsta ir merginos tėvai, pasižymintys nepaprastai konservatyviomis pažiūromis. Tada ir prasideda laviravimas tarp melo, tiesos ir meilės. Georges‘as stengiasi apsimesti heteroseksualiu, bet tuo pat metu neprarasti Albin‘o šiltų jausmų.
„We Are What We Are“ iš miuziklo „La Cage aux Folles“
Hedwig and the Angry Inch
Tai roko miuziklas apie transeksualią dainininkę sudaužyta širdimi, pastatytas 1998 m. Vos pasirodęs „Hedwig and the Angry Inch“ pelnė du „Obie“ bei „Outer Critics Circle“ apdovanojimą už geriausią miuziklą. 2014 m. kūrinys laimėjo 4 „Tony“, 2 „Drama Desk“ bei 2 „Outer Critics Circle“ apdovanojimus.
Hedwig‘a (oficialiai Hansel‘is) tampa moterimi po lyties keitimo operacijos. Ši operacija jai suteikė galimybę ištekėti už amerikiečio ir taip pasprukti iš Rytų Vokietijos, kurią anuomet kontroliavo SSRS.
„Hedwig and the Angry Inch“ įkvėpė ateities filmus bei Brodvėjaus miuziklus, skatino nebijoti imtis gvildenti „nepatogias“, neretai nutylimas temas. Kaip išskirtinis miuziklo bruožas neretai pabrėžiamas faktas, jog šiame muzikiniame spektaklyje vaidino homoseksualūs aktoriai Neil‘as Patrick‘as Harris‘as ir Andrew Rannells‘as.
„Sugar Daddy“ iš miuziklo „Hedwig & the Angry Inch“
The Color Purple
Miuziklo siužetas paremtas rašytojos Alice Walker novelės motyvais. 2005 m. debiutavęs Brodvėjaus scenoje miuziklas susižėrė net 11 „Tony“ nominacijų. Muzikinis spektaklis kalba apie XX a. 4 deš. juodaodžių biseksualių moterų, gyvenančių giliai JAV Pietuose sunkumus, rūpesčius ir vargus. Fizinis ir psichologinis smurtas, vyrų vienvaldystė ir žemesnė moterų padėtis, priklausymas nuo sugyventinio, nuolatinės išdavystės – tai pagrindinių veikėjų kasdienybė.
Ištraukos iš miuziklo „The Color purple“
Kinky Boots
Tai tikrais faktais paremtas Harvey‘io Fierstein‘o kūrinys, pelnęs pripažinimą ir daugybę apdovanojimų. Miuziklas pasakoja apie batų gamyklos savininko ir kabareto šokėjo, įkūnijančio moterį, bendradarbiavimą bei draugystę. Su kontraversiškai vertinamo artisto pagalba fabriko savininkas sumano pradėti aukštakulnių batų liniją, kuri jam pelno sėkmę ir finansinę naudą. Bendradarbiaudami pagrindiniai veikėjai pastebi, kad jie anaiptol nėra tokie skirtingi, kaip visą laiką manė. Miuziklo vinis – tarp skirtingų stovyklų atstovų užgimusi nuoširdi draugystė.
„The Sex is in the Heel“ iš miuziklo „Kinky boots“
Fun Home
Per kelerius metus miuziklas laimėjo 2 „Obie“, 5 „Tony“, 2 „Theatre World“ bei daugybę kitų apdovanojimų. Tai audringai sutiktas kūrinys, pastatytas remiantis Alison Bechdel atsiminimais, įamžintais knygoje „Fun Home“. Šis miuziklas neretai vadinamas pirmuoju šiuolaikiniu muzikiniu spektakliu, kuriame vaizduotas jaunos lesbietės gyvenimas ir kuriame homoseksuali moteris atliko protagonisto, t. y. svarbiausio aktoriaus vaidmenį. Miuziklas pasakoja Alison gyvenimo istoriją, o greta demonstruojama komplikuota jos tėčio kasdienybė. Pastarasis susiduria su ypač sudėtingu dvilypiu gyvenimu: nors yra homoseksualus, viešumoje tai slepia visais įmanomais būdais.
Ištraukos iš miuziklo „Fun Home“
Rent
„Rent“ – G.Puccini operos „La Boheme“ įkvėptas, Pulitzerio premiją, 4 „Tony“, 6 „Drama desk“ ir 2 „World theatre“ apdovanojimus laimėjęs roko miuziklas. Miuziklas pasakoja apie grupės jaunų menininkų, bandančių išgyventi New York‘o didmiestyje ir nuolat besiblaškančių tarp svajonių ir gyvenimo realybės, norinčių mylėti ir būti mylimiems, kasdienybę.
„Rent“ buvo statytas kartai X, pabrėžiant jai aktualų komplikuotą individo santykį su visuomene, nepritarimą visuotinai priimtiems kanonams ir maištavimą prieš nusistovėjusią tvarką bei, žinoma, kova už savąjį „Aš“ ir vietą po saule.
Šalia skurdo, meilės ir kūrybinių kančių, kai kurie veikėjai kovoja su AIDS, priklausomybe nuo narkotikų. Miuziklas nagrinėja problemas, kurios, net ir praėjus beveik dvidešimčiai metų, vis dar aktualios – homoseksualų ir transeksualų poreikis būti pripažintiems, vyrų ir moterų lygios galimybės, žmogaus teisės, tolerancija, benamystė ir skurdas, gebėjimas šiame tamsiame liūne džiaugtis kūryba ir atrasti tikrąją meilę.
„Seasons of Love“ iš miuziklo „Rent“
Tai keletas ryškių miuziklų, davusių pradžią „nepatogių“ temų viešinimui, skatinusių jų plėtojimą, atviras diskusijas. Ne mažiau svarbūs bei verti dėmesio kūriniai – „The Kid“, „A Man of No Importance“ bei daugelis kitų. Matyti, jog miuziklas jau gana seniai analizuoja, visuomenei perteikia svarbias ir reikšmingas temas, socialines problemas. Panašią misiją atliekančių šio žanro kūrinių skaičius nuolat auga, o menas skatina visuomenę lengviau priimti, suprasti tą pasaulio dalį, kuri jai nepatinka, atrodo svetima.
