Kvinslando universiteto mokslininkai iškėlė dvi teorijas: „ekstremali muzika sukelia pyktį“ ir „ekstremali muzika padeda susidoroti su pykčiu“. Jie stebėjo sunkiojo metalo, emo, hardroko, pankroko, screamo ir kitų įvairių „ekstremalios“ muzikos žanrų klausytojus nuo 18 iki 34 m.
„Nustatėme, kad ši muzika padėjo susitvarkyti su liūdesiu ir sustiprino teigiamas emocijas, – rašoma išvadose. – Kai ekstremalios muzikos gerbėjai jausdavo pyktį, jie mėgo klausytis tokios muzika, kuri taip pat būdavo pikta. Tai padėjo jiems ištyrinėti visą jaučiamų emocijų diapazoną, tačiau jie likdavo aktyvūs ir jausdavosi įkvėpti.“
Tyrimas parodė, kad priešiškumo, susierzinimo ir streso lygiai sumažėdavo, kai pradėdavo groti ši muzika. Didžiausias pokytis užfiksuotas kalbant apie įkvėpimą.
Tiriamiesiems iš pradžių buvo surengiamos 16 minučių „pykčio sesijos“, kurių metu jie turėjo kalbėti apie dalykus, kurie juos erzina. Tuomet 10 minučių jiems leista klausytis savo pasirinktų dainų ir dar 10 minučių jie buvo tyloje. Tyrėjai nustatė, kad metalo muzika atpalaiduoja dalyvius taip pat efektyviai, kaip ir tyla.
Antrinis tyrimo tikslas – pamatyti, kokią muziką pikti dalyviai rinkosi klausytis. Maždaug pusės dainų tema buvo pyktis ar agresija, didelės dalies likusių – izoliacija, liūdesys.
Tačiau po muzikos sesijos dalyviai teigė, kad muzika jiems padėjo pasijusti laimingesniems, sustiprino meilės jausmą ir pagerino savijautą.
