Festivalio organizatoriai „Muzikos erdvėje“ atidarymui pasirinko prieš dešimtmetį skambėjusio kompozitoriaus Dominyko Digimo kūrinį „Tarp“, parašytą specialiai Vilniaus geležinkelio stoties požeminei perėjai.
Kaip prisimena Dominykas Digimas, ši erdvė kūriniui buvo pasirinkta gana intuityviai ir po tiek metų kaskart einant ja norisi sulėtinti žingsnį. Kompozitorius sukūrė tuomet skambėjusio kūrinio naują versiją, reaguodamas į festivalio temą – kaita.
„Tąkart gerai nežinojau, kaip reikėtų dirbti su erdve, savo kūrybinius įrankius dar tik buvau pradėjęs rinktis, todėl „Muzika erdvėje“ tapo platforma eksperimentams ir pirmiems bandymams papildyti miesto garsinę aplinką. Šis festivalis turbūt užkodavo tolesnį mano polinkį domėtis aplinkos garsu, erdve ir muzika joje“, – sako kompozitorius.
Festivalio rengėjai pažymi, kad įvietinta muzika ir jos pristatymas ne koncertinėse, o kasdienėse ar netikėtose miesto erdvėse kelia tiek kūrybinių, tiek organizacinių iššūkių. Vis dėlto rezultatai beveik visuomet pranoksta lūkesčius ir tampa svarbiu įvykiu pačiai erdvei. Tą patvirtina ir „LTG Infra“ stočių įveiklinimo vadovė Džiuginta Daujotaitė.
„Mes visuomet labai džiaugiamės kultūrinėmis iniciatyvomis, kurios vyksta mūsų geležinkelio stotyse. Šio festivalio atidarymas – puikus pavyzdys, kaip, nors ir trumpam, jos gali virsti kultūros ir meno židiniais. Juk mūsų vienas tikslų ir yra, kad stotys būtų gyvos, jose lankytųsi ne tik keliaujantys traukiniais, bet ir miestiečiai bei svečiai galėtų prasmingai praleisti laiką“, – sako Dž.Daujotaitė.
Muzikinio kūrinio pristatymą Vilniaus geležinkelio stoties požeminėje perėjoje 19 val. pratęs festivalio atidarymo pokalbiai ir gimtadienio šventė šalia esančio baro „Peronas“ parke.
Šie, kaip ir kiti festivalio renginiai su keliomis išimtimis, yra nemokami.
Pirmąjį savaitgalį – instaliacijos ir ekskursijos
Po atidarymo, nuo penktadienio iki sekmadienio, festivalis pakvies aplankyti po Vilnių išsibarsčiusias instaliacijas.
Šalia Aušros vartų įsikurs 2021-aisiais pirmą kartą pristatyta Andriaus Šiurio ir Paulinos Simutytės instaliacija „Laikas gimti ir laikas mirti“. Atsisėdę valtyje klausytojai leisis į laiko ir gyvenimo apmąstymo kelionę.
Prie Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų – vaizduotę žadinantis šio pastato balkonui ir 1918 m. vasario 16 d. pasirašytam Lietuvos Nepriklausomybės Aktui skirtas Agnės Matulevičiūtės seansas garso akiniams „Aktas“ (2020). Signatarų namai – modernios Lietuvos valstybės simbolis. Muziejus reflektuoja valstybės ir tautos laisvės idėją, pristato jos ištakas ir šiuolaikines išraiškas.
Vilniaus viešajame transporte, 3G maršruto autobuse, vėl bus galima pasiklausyti 2022-aisiais pristatytos Ritos Mačiliūnaitės ir Aivaro Dočkaus muzikinės kelionės „Pirmosios minutės Vilniuje“.
Festivalis prisimins ir sostinės 700-mečiui skirto ciklo „Muzika Vilniui“ sukurtus kūrinius. Publika kviečiama aplankyti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinėje skambančio Toshio Hosokawa bei Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume – Annos Korsun kompozicijų instaliacijas, taip pat dalyvauti specialiose ekskursijose.
Rugpjūčio 30 d., penktadienį, festivalis kartu su Vilniaus alternatyvaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ rengiamoje ekskursijoje pakvies prisiminti 2018 metų „Muzikos erdvėje“ dedikaciją R. Gavelio „Vilniaus pokeriui“.
Visą festivalio programą rasite čia.
