Meniškas atsisveikinimas su vasara Šiauliuose. Ryškiai raudona suknele pasidabinusi rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė perskaito ištrauką iš savo knygos.
Tarp žiūrovų grodamas eina akordeonistas Augustinas Rakauskas. Žmonės lenkia galvas, kad šiam eiti būtų lengviau.
Vėliau prie jo prisijungia smuikininkė, o tiksliau altininkė, Greta Staponkutė. Galiausiai pasigirsta soprano Mildos Baronaitės balsas.
Šio koncerto ašis – jauna muzikantų pora Greta ir Augustinas – tačiau ir kiti koncerto dalyviai kažkaip susiję. Rašytoja Dalia Staponkutė – Gretos antros eilės pusseserė, su kuria niekada gyvenime neteko matytis.
„Apie ją vis išgirsdavau po kiekvieno savo koncerto ivairiausiuose pasaulio kampeliuose. Išgirsdavau įdomiausių istorijų. Vienąkart nebeiškentusi jai parašiau. Gal pagaliau mums jau laikas susipažinti ir ta proga sukurti ką nors bendro. Taip ir nutiko. O Milda – mano ir Augustino draugė nuo studijų laikų“, – pasakoja Greta.
Greta groti smuiku pradėjo septynerių, Šiaulių muzikos mokykloje. Vėliau mokslus tęsė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje, kol, sulaukusi kvietimo mokytis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, sėkmingai įstojo ir išvyko iš gimtojo miesto. Čia įprastą smuiką pakeitė į altą.
Augustinas taip pat groja nuo septynerių. Jis yra jaunasis muzikas, koncertuojantis Lietuvos ir užsienio koncertų salėse.
Pirmas kartas – Bakingemo parke
Pirmą kartą abu savais instrumentais Greta ir Augustinas užgrojo visai neplanuotai. Tai nutiko prieš keletą metų Londone, Bakingemo karališkajame parke. Ten draudžiama groti gatvės muzikantams. Tąkart policininkai linksėjo į taktą ir nieko nesakė.
Tų metų vasarą mes buvome išvykę į Londoną ieškoti darbo. Jo neradome ir pradėjome groti gatvėje.
Kodėl jie ten grojo? Tiesiog kelionėje pasibaigė pinigai, o noro groti buvo ypatingai daug. O gal tai buvo tik pretekstas padaryti tai, ko labai norėjosi?
Greta pasakojo, kaip jie pradėjo groti kartu: „Abu studijavome skirtingose aukštosiose mokyklose. Jis – VDU Muzikos fakultete, Kaune. Aš – Vilniuje, LMTA.
Tų metų vasarą mes buvome išvykę į Londoną ieškoti darbo. Jo neradome ir pradėjome groti gatvėje. Tuomet po ranka neturėjome jokių natų. Grojome iš klausos, spontaniškai.
Tai buvo pirmas kartas, kai kartu grojome būtent savais instrumentais – akordeonu ir altu. Anksčiau mūsų duetas buvo fortepijoninis.“
Dabar šiuos du muzikantus retas įsivaizduoja atskirai. Jie visada groja kartu, nors stiprūs ir po vieną. Pasirodo, kad toks tandemas – altas ir akordeonas – labai retas net pasaulyje. Vos keletas porų.
Tačiau tai buvo pradžios pradžia. Vėliau pora nusprendė, kad reikia rasti vieną universitetą, kur galėtų studijuoti ir repetuoti kartu. Taip ir nutiko. Pasirinko studijuoti Šveicarijoje, pačioje Alpių širdyje.
Į koncertą – „tranzu“
Kai Greta ir Augustinas grįžo iš Londono į studijas, jie jau tiksliai žinojo, ką pasakys savo dėstytojams. Jie gros kartu, tačiau tik akordeonu ir altu.
„Nusprendėme groti ne tik linksmą, bet ir klasikinę muziką. Akademijoje yra kamerinio ansamblio paskaita, kur reikėjo egzaminui pasiruošti. Groti kartu tokiais instrumentais buvo iššūkis.
O kartą nuleido padangą. Į koncertą teko skubėti stabdant pakeleivingas mašinas.
Alto ir akordeono duetas tuomet Lietuvoje buvo vienintelis. Pasaulyje taip pat – vos keli. Dėl to ir kūrinių nėra daug. Teko patiems daryti aranžuotes. Didelis darbas, tačiau su užsidegimu ėmėmės.
Prasidėjo maratonas. Iš koncerto į koncertą. Kartais iš vieno į kitą teko skubėti 160 kilometrų per valandą greičiu. O kartą nuleido padangą. Į koncertą teko skubėti stabdant pakeleivingas mašinas“, – pasakoja Greta.
Buvo ir toks atvejis, kai teko groti visiškai nepasiruošus Turkijos televizijos tiesioginiame eteryje. Muzikantai oro uoste neturėjo pasų. Manė, kad pakaks tapatybės kortelių.
Teko skristi kitu reisu. Išėjo taip, kad muzikantai vos spėjo į laidos filmavimą. Tik įėjo į studiją, išgirdo – vienas, du, trys, grokit! Muzikantai susižvalgė, pakėlė instrumentus ir mintyse meldėsi, kad pradėtų groti tą patį.