2012 m. gruodžio 16 d. rusų kompozitoriui, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės nariui ir Lietuvos muzikų bendruomenės bičiuliui R. Ščedrinui sukako 80 metų.
Lietuvos nacionalinė filharmonija Jubiliatui skiria simfoninės muzikos vakarą. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Roberto Šerveniko, griežia prancūzų smuikininkas Philippe’as Graffinas, R. Ščedrino kūrinių premjerų atlikėjas.
Koncerte skambės R. Ščedrino kompozicijos – Concerto cantabile smuikui ir orkestrui (1997, dedikuota Maximui Vengerovui) ir nuotaikingas Pirmasis koncertas orkestrui „Išdaigiškos čiastuškos“.
Taip pat vakaro programoje numatyta Sergejaus Prokofjevo Septintoji simfonija, dar vadinama daina apie meilę ir gyvenimą, apie taurumą ir grožį – tai paskutinis šio kompozitoriaus simfoninis veikalas, išsiskiriantis lyriškumu ir jaunatviška gaiva.
Vakaro ašimi, be abejo bus Rodiono Ščedrino (g. 1932) kūriniai. Tradiciją ir inovaciją savo muzikoje derinantis kompozitorius klasikines formas sieja su naujais modeliais ir šiuolaikinėmis komponavimo technikomis (aleatorika, serializmu, koliažu). Ščedrino kūryboje ryškios rusų tautosakos, folklorinės muzikos inspiracijos ir profesionaliosios muzikos (Prokofjevo, Šostakovičiaus, Stravinskio) įtakos.
Pasak kompozitoriaus, jam svetima kraštutinė avangardo estetika, jam nerūpi ir ambicingos autorinės sistemos konstravimas ar tam tikra komponavimo technika.
Ščedrino asmenybė atvira kuo įvairiausiam garsų menui: nuo neoklasicizmo iki džiazo, folko ir populiariosios muzikos.
Tačiau nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio kompozitorius pasinėrė į dvasinę ar net sakralinę gelmę. Anksčiau garsėjęs kaip scenos veikalų (baletų ir operų) autorius, jis vis dažniau kuria instrumentinę muziką.
Dauguma pastarųjų dviejų dešimtmečių Ščedrino kūrinių parašyti Lietuvoje, namuose netoli Trakų.
Pirmam, iki XX a. 9-ojo dešimtmečio, kūrybiniam laikotarpiui priskirtinas Ščedrino Pirmasis koncertas orkestrui „Išdaigiškos čiastuškos“.
Jį Ščderinas sukūrė būdamas 30 metų. Tai vienas pirmųjų rusų kompozitoriaus opusų, plačiai pasklidusių po visą pasaulį. Kūrinys dedikuotas Genadijui Roždestvenskiui, dirigavusiam ir koncerto premjerą.
Kompoziciniu šio kūrinio pagrindu autorius pasirinko rusų senosios vokalinės improvizacijos žanrą – čiastušką, apimančią pokštus, ironiją ir kandžią satyrą.
Primityvi melodija, keturdalis metras, asimetriška struktūra, sinkopuotas energingas ritmas, variantinis kartojimas ir improvizavimas – tai rusiškos čiastuškos bruožai, atsispindintys ir Ščedrino kūrinyje.
Foklorinės čiastuškos charakterį atitinka ir koncerto orkestruotė, pasižyminti tembrų spalvingumu, virtuoziškomis atskirų instrumentų partijomis.
Kita Ščedrino kompozicija šį vakarą eksponuoja po XX a. 9-ojo dešimtmečio sukurtą muziką.
Būtent tuo metu buvo parašyti ir su dideliu pasisekimu tarptautinėje scenoje pristatyti solo koncertai, dedikuoti didiesiems meistrams M. Rostropovičiui (aktyviai skleidusiam jo muziką pasaulyje), J. Bašmetui ir M. Vengerovui.
Concerto cantabile smuikui ir styginių orkestrui Ščedrinas sukūrė 1997 m. ir dedikavo smuikininkui Maksimui Vengerovui. Pirmą kartą naujas opusas atliktas 1998 m. garsiojoje Ciuricho „Tonhalle“.
„28 minučių kūrinys prikausto klausytojo dėmesį nerimastinga dvasia, įsimenama melodika, muzikinio audinio plėtote, ypatingu virtuoziškumu – visu tuo, kas dera geram instrumentiniam koncertui, – rašė sužavėtas muzikos kritikas. – Išgirdome tai, ko ir tikėjomės iš Ščedrino, – spalvingą, raiškų paprastumą, kone asketizmą, tikrą rusišką dvasią“.
