Programoje – skaidrios klasikos ir kontempliatyvios romantikos sandūra: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Josephas Haydnas ir Francisas Poulencas.
Koncerto pradžiai skambės viena iš trijų paskutinių Vienos vunderkindo Mozarto simfonijų – 39-oji. Jos švelnios ir aristokratiškos garsų harmonijos skamba tarsi padėka kompozitorių nuolatos supusiai karališkajai globai ir prielankumui. Simfonijos finalo stilistika primena Haydno simfonijas, tad koncerto programą organiškai pratęs šio Vienos klasiko muzika, vėl gi susijusi su padėkos tema.
Girdėsime chorinę Haydno kompoziciją – iškilmingą padėkos himną „Te Deum“. Šį filosofišką ir dramatiškų nuotaikų kupiną sakralų kūrinį kompozitorius skyrė imperatorės Marijos Teresės garbei, dedikaciją jai įrašė 1802 m. publikuotoje partitūroje. „Te Deum“ galima išskirti tris padalas: pradžioje girdėti didingas choras, palydimas orkestrinio akompanimento; giedrą muzikos skambesį trumpam prislopina susikaupimas perteikiant liturginį tekstą „Todėl Tave meldžiam savo žmonėms padėti“; trečioje padaloje grįžta šviečios ir džiugios harmonijos. „Te Deum“ baigiamas įspūdinga dviteme fuga giedant „Tavim mes pasitikim, Viešpatie“.
„Te Deum“ minčių mąslumą, perpintą iškilmingomis ir džiugiomis intonacijomis, išlaiko ir trečias programoje skambėsiantis kūrinys – Poulenco „Gloria“ sopranui, chorui ir orkestrui – nuostabus muzikinis pašlovinimas, scenoje suburiantis didžiulį atlikėjų būrį. „Gloria“ – tai paskutinė šio prancūzų kompozitoriaus didelės apimties sakralinės muzikos partitūra, sukurta 1959 m. S. Koussevitskio fondo užsakymu. Pagal Romos katalikų liturginį tekstą „Garbė Dievui aukštybėse“ parašytą kompoziciją sudaro šešios dalys. Veikale skamba nemažai citatų iš F. Poulenco „Mišių in G“, sukurtų 1936 m., kai kompozitorius, patyręs autokatastrofoje žuvusio bičiulio Pierre’o-Octave’o Ferroud netektį, pasinėrė į katalikų tikėjimą.
Pastarasis kūrinys turėtų tapti įspūdinga vakaro kulminacija, sakraliam muzikiniam šlovinimui subursiančia visus šio koncerto atlikėjus, su sopranu Asta Krikščiūnaite ir dirigentu Olivier Grangeanu priešaky. Viena iškiliausių lietuvių solisčių ir prancūzų dirigentas koncertinėje scenoje susitiks pirmą kartą.
Šią programą vasario 3 d. atlikėjai pristatys ir Kauno valstybinėje filharmonijoje. Koncertų partneris – Prancūzijos institutas
