Apie tai, kad jis yra vienas šios premijos laureatų, pirmoji jam pranešė ir pasveikino žmona.
„Kadangi šia tema namuose mes buvome nutarę išvis nekalbėti, jos pasveikinimas buvo trumpas ir aiškus. O man beliko šį sveikinimą priimti“, – juokėsi V.Miškinis.
Paklaustas, ką chorine muzikai reiškia šis apdovanojimas, jis teigė, jog tai yra įvertinimas ne tiek už jo darbą su „Ąžuoliuku“, kiek už veiklą už Lietuvos ribų.
„Ši premija – tai visų mano darbų Lietuvos vardan, kuriuos darau užsienyje, įvertinimas. Ir tai nėra tik skambūs žodžiai. Man tenka dažnai keliauti po svečias šalis, vesti mokymus, pasakoti apie mūsų chorinės muzikos tradiciją ir visur kalbu apie Lietuvą. Tai – mano, kaip chorvedžio, priedermė. Todėl ši premija įpareigoja ir toliau skleisti garsą apie Lietuvą pasauliui“, – teigė V.Miškinis.
Paklaustas, kuo Lietuvos chorinė muzika gali nustebinti platųjį pasaulį, jis teigė, jog ypatingai mūsų dainos šventės, jų gausa kelia susižavėjimą užsienyje. „Jiems dažnai atrodo, kad tai montažas, kad tikrovėje to negali būti. Bet pas mus vyksta. Ir kai tokie dalykai glumina ir stebina žmones, jautiesi pakiliai, kad esi chorvedys“, – pasakojo V.Miškinis.
Pasak jo, Lietuvoje yra labai daug aukščiausio lygio chorų, todėl mūsų chorinė muzika niekuo nenusileidžia sporto pasiekimams.
„Aukščiausias kiekvieno choro pasiekimas pasaulyje – tai „European Grand Prix“, kurį net trys kolektyvai iš Lietuvos – „Brevis“, „Jauna muzika“ ir Vilniaus muzikos akademijos kamerinis choras“ – yra jį laimėję. Maža to, visi šie kolektyvai yra iš Vilniaus. Tad pasaulyje mes esame chorinio gyvenimo olimpe“, – teigė chorvedys.
Paklaustas, kaip ketina paminėti šią premiją, V.Miškinis atsakė: „Repeticijoje“.
Vytautas Miškinis (g. 1954) – choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Jo kūryba itin populiari ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Kompozitorius sukūrė per 400 pasaulietinių ir apie 150 religinių kūrinių, per 100 dainų instrumentuočių įvairioms instrumentų sudėtims. Nemažą kūrybos dalį sudaro dainos vaikams – tam turėjo įtakos jo darbas su „Ąžuoliuko“ choru. Kurdamas kompozitorius daug dėmesio skiria atlikėjo amžiui, su tuo susijusioms dainavimo galimybėms, specifikai ir šiuolaikinėms tendencijoms. Kompozicijose glaudus muzikos ir poetinio teksto ryšys. Religinė muzika dažniausiai grindžiama lotynišku tekstu. Kūrinių faktūra – melodinė-harmoninė, kartais įtraukiama polifonijos, aleatorikos ar sonoristikos elementų. 2010 pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją
