Pirmasis privalumas buvo didelė scena. Joje buvo sukurta įspūdinga scenografija: kilimai, gėlių vazonai, žvakės, toršerai ir spintelės paslėpė ir nustelbė gausią muzikantų aparatūrą.
Be muzikantų po sceną lakstė keleto lojalių asistentų komanda: tai priveržti būgnų lėkštės, tai pakelti grupės lyderio Boriso Grebenščikovo nuspirtos kėdutės ar palenkti jo mikrofono stovą. O viso to fone – gigantiškas keturrankės, regis, induizmo dievybės atvaizdas.
Taigi scenoje viešpatavo „naminė“ aplinka, panaši į sukurtąją Oskaro Koršunovo „Mirandoje“ (tik ne tokia gremėzdiška) arba senosiose „MTV Unplugged“ laidose.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Borisas Grebenščikovas |
Koncertą pradėjo paslaptingas balsas iš užkulisių, paskelbęs apie „šešėlinės Rusijos vyriausybės“ klausytojams suteiktą galimybę užrašyti savo klausimus ir pageidavimus, ir įmesti juos į krepšį scenos priekyje, idant Borisas Grebenščikovas koncerto viduryje į juos atsakytų.
Rusijos atlikėjų ar kultūros veikėjų vakaruose ši ceremonija yra gan dažna, tačiau Lietuvoje visgi kiek neįprasta. Parašai asmeninę žinutę, atlikėjas ją perskaito ir numeta ant grindų.
Pats ritualas, be abejo, labai smagus ir humaniškas – juk ne taip dažnai tenka pabendrauti su savo mėgstamu muzikantu ar menininku, tuo labiau gyvenančiu užsienyje, – bet simbolinė veiksmų seka atrodo, bent jau mano manymu, kiek įtartinai.
Ypač laiškelio numetimas ant grindų. Tarsi komunikacijos paneigimas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Olegas Šavkunovas |
„Akvarium“ stebina netikėtu klasikinės roko muzikos formos derinimu su šiuolaikine tematika (dainų tekstuose minimi kompaktiniai diskai, „Lukoilo“ degalinės ir panašūs pastarojo meto vartotojiškos visuomenės atributai), senosios rusų mitologijos siužetais, induizmo ir budizmo idėjomis.
Kadangi muzikinis pagrindas yra sąlyginai niekuo neišskirtinis, dėmesio centre atsiduria dainų tekstai arba įdomesni instrumentiniai sprendimai. Tikras džiaugsmas ausims buvo Aleksejaus Zubarevo gitaros solo a la David Gilmour ir emocingi Olego Šavkunovo būgnų pragrojimai.
Be to, apsilankymo Vilniuje proga Olegas Šavkunovas išmoko ir atliko vieną kūrinėlį lietuviškai – „Skrido žvirblis per ulyčią, per ulyčią, per ulyčią...“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Aleksejus Zubarevas |
„Akvarium“ Vilniuje lankėsi ne pirmą ir ne dešimtą kartą, sceninis stažas – daugiau nei 40 metų (pirmoji grupės sudėtis suburta 1972-aisiais!), tačiau keletas gestų ir netaiklių natelių išdavė (labai žavų) muzikantų jaudulį.
Kas gražaus šiame jaudulyje? Jis parodo, kad scenoje – ne tobulai savo programą „atkalę“ atlikėjai, o gyvi žmonės. Jų grojime matyti nuoširdumas ir draugiškos, jaukios atmosferos troškimas. Bendravimas ir energija – štai gero koncerto esmė.
O pabaigti galima koncerto metu kažkieno iš salės rusiškai šūktelėta fraze: „Atvažiuokite dar!“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Koncerto akimirka |
