Juos jau pamilo Vakarų Europa, ir ne tik. Lietuvoje šis naujų idėjų kamerinis orkestras – reti svečiai.
Išskirtinė proga išgirsti „NI&Co“ ne pernelyg įpareigojančioje aplinkoje bus galima jau pirmąją Kalėdų dieną, menų fabrike „Loftas“.
Susipažinti su šiuo analogų neturinčiu orkestru galima jau dabar – išskirtiniame interviu su žaviuoju jo vadovu Gediminu Gelgotu.
– Lietuvoje ir pasaulyje esate unikalus orkestras. Papasakok plačiau apie jūsų sėkmę.
– Iš tikrųjų, vienas ryškiausių „NI&Co“ bruožų yra tai, kad nuolat grojame labai skirtingiem žmonėm skirtingose situacijose. Filharmonija, Šiuolaikinio meno centras, bažnyčia, madų šou, naktinis klubas – ir visa tai dažnai įvyksta netgi tą pačią savaitę.
–Jaunimas jus mėgsta, ar ne?
– Į koncertus pritraukiame daug jaunimo. Manau, gerokai daugiau, nei įprasti „klasikistai“, bet neatstumiame ir vyresnio amžiaus klausytojų. Turbūt tiesiog radom kažkokią universalią kalbą – tai kiekvieno muzikanto svajonė.
– Ar yra panašių į jus orkestrų?
– Nuolat tenka domėtis muzikinio pasaulio kontekstu, tad galiu pasakyti, kad kol kas „NI&Co“neturi analogų. Beje, tai nuolat pabrėžia ir užsienio kritikai. Tiesa, glima būtų bandyti ieškoti panašumų tarp „NI&Co“ ir poros JAV bei vieno kito Europos kolektyvų.
– Kaip tu pats apibūdintum „NI&Co“ žodžiais, ne muzika?
– Modernus, mobilus, stilingas ir drąsus ansamblis su aukščiausio lygio jaunais stygininkais profesionalais, pasiruošusiais nuolat keistis ir rizikuoti. Atliekiame patrauklią šiuolaikinę muziką, su specialia scenine režisūra.
– Kuriam mieste tave aplanko daugiausiai kūrybinių minčių?
– Visur, bet Niujorkas ir Hamburgas yra miestai, į kuriuos vis sugrįžtu.
– Sausį vyksti į Los Andželą – ką ten veiksi?
– Los Andžele kursiu savo simfoniją, bendrausiu su savo leidybine kompanija. Lietuviams tam tikras šios simfonijos ištraukas, kiek pakeistas, pristatinės mano orkestras „NI&Co“, tačiau galutinis jos rezultatas bus pateiktas Vokietijos publikai – tiems, kas ją ir užsakė. Premjeros, diriguojamos Kristjano Jaervi, vyks Leipzige.
– Prašau, pasakyk, ką veikei iki „NI&Co“?
– Buvau mokinys „Čiurlionkėj“ ir gana prastai grojau trimitu (juokiasi).
– Kodėl Lietuvoje apie jus ne daug kas žino?
– Turbūt dėl to, kad iki galo niekad nebandžiau įgyvendinti kažkokios populiarėjimo strategijos. Be to, man visai patinka faktas, kad net skaičiuodami septintąjį savo sezoną vis dar esame „šviežiena“. Kiti per tiek laiko jau išsisemia…
– Kas tau labiausiai patinka kalbant apie modernų meno pasaulį? O gal kažkas ypatingai erzina?
– Visko, matyt, reikia. Bet man pačiam nepatinka perkrautas konceptualumas ir visokio pobūdžio nihilistinis menas.
– Papasakok, ko tikėtis iš jūsų per Kalėdas „Lofte“?
– „Lofte“ jau esame groję, bet pirmąkart čia surengsime savo dviejų dalių koncertą. Daug kas priklauso nuo garso ir technikos. Tai man, tiesą sakant, visada „gadina nervus“. Mes, akademikai, nemėgstam mikrofonų. Tačiau bet kokiu atveju esu įsitikinęs, kad koncertas bus išskirtinis.
