Albumas pavadintas „Saudade“ pagal vieną iš įrašytų Žibuoklės Martinaitytės kūrinių. „Šis portugalų kalbos žodis reiškia begalinį ilgesį, egzistencinį, metailgesį, kuriame susilieja visi įmanomi ilgesiai – to, ko nebėra, kas mirė, dingo, praėjo, o šiuo pandeminiu laikotarpiu „saudade“ išreiškia dar ir normalumo ilgesį. Šioje emocinėje būsenoje išsyk susilieja liūdesio ir laimės jausmai – liūdesio, kad kažko trūksta, laimės, kad tai patyrėme“, – komentavo kompozitorė.
Albumas yra įtemptos koprodukcijos rezultatas, pasiektas Lietuvos muzikos informacijos centro ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos partnerystėje su Suomijos kompanija „Ondine“. „Tokios tarptautinės koprodukcijos užtikrina globalų Lietuvos muzikos platinimą ir matomumą, – teigė centro vadovė Asta Pakarklytė. – „Ondine“ priklauso „Naxos“ kompanijų grupei, todėl gali naudotis didžiausiu klasikinės muzikos platinimo tinklu pasaulyje. Albumo pristatymas suplanuotas pagrindinėse klasikinės muzikos žiniasklaidos platformose, kaip kad „Gramophone“ ar „BBC Music“, atskira kampanija numatyta JAV“.
„Žibuoklės Martinaitytės muzika tiesiog hipnotizuoja, ji turi ryškų ir nepaprastai įdomų savo balsą, – komentavo „Ondine“ vadovas Reijo Kiilunenas. – Man labai smagu šį albumą išleisti „Ondine“ kataloge, papildant besiplečiantį bendradarbiavimą su Lietuvos muzika ir aukščiausios klasės profesionalais. Neabejoju, kad albumas sulauks daug tarptautinio dėmesio“.
„Po praėjusios Lietuvos muzikos informacijos centro koprodukcijos su „Deutsche Grammophon“ atrodė, kad sudėtingesnio ir labiau permainingo projekto turbūt negali būti, tačiau ir nauja koprodukcija su „Ondine“ pateikė nemažai iššūkių visiems sumanymo dalyviams, – pasakojo Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Asta Pakarklytė. – Be abejo, iššūkius sukėlė pandeminė situacija, bet galiausiai dirigentė Giedrė Šlekytė atvyko iš Klagenfurto, pianistas Gabrielius Alekna iš Niujorko ir saugiai įvykusios įrašų sesijos tapo įspūdingu finalu pusmetį trukusios kompozitorės izoliacijos Lietuvoje. Kai ji iš Niujorko atvyko atsiimti Vyriausybės kultūros ir meno premijos, Vilniuje planavo likti tik dešimt dienų“.
Jau dabar keli užsienio muzikos kritikai, gavę išankstines albumo kopijas, išskiria Martinaitytės muzikos intensyvumą ir įtraukiantį grožį. Pavyzdžiui, JAV internetiniame žurnale „The Arts Fuse“ teigiama, kad kompozitorė valdo orkestrą kaip ekspertė, o jos formos pojūtis atrodo absoliučiai teisingas. Labai pozityviai įvertinamas ir atlikimas, prie kurio režisūros prisidėjo ne tik dirigentė Giedrė Šlekytė, bet ir „Baltic Mobile Recordings“ komanda, kelis kartus nominuota „Grammy“ apdovanojimams.
Albume įrašytos per šešis pastaruosius metus sukurtos Žibuoklės Martinaitytės kompozicijos „Horizons“ (2013), „Millefleur“ (2017) ir „Saudade“ (2019) simfoniniam orkestrui bei „Chiaroscuro Trilogy“ (2017) – koncertas fortepijonui ir kameriniam orkestrui. Įrašų sesijas finansavo Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos muzikos informacijos centro veiklas finansuoja ir LR kultūros ministerija.
