Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2021 11 10

Operoje „Pulko duktė“ lyg olimpiadoje: su aukščiausiomis gaidomis rungsis geriausi balsai

Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Žvejų rūmų scenoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ premjerą: pirmą kartą Lietuvoje statoma opera muzikos pasaulyje ne veltui vadinama išskirtine bei prilygstančia ne eilinėms varžyboms, o solistų balsų išbandymui arba olimpiadai.
Operoje „Pulko duktė“ lyg olimpiadoje: su aukščiausiomis gaidomis rungsis geriausi balsai
Operoje „Pulko duktė“ lyg olimpiadoje: su aukščiausiomis gaidomis rungsis geriausi balsai / Olesios Kasabovos nuotr.

Džiaugsmas ir įpareigojimas

Iššūkius mėgstanti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė sako, kad komiškos operos „Pulko duktė“ premjera – didelis džiaugsmas ir įpareigojimas visam kolektyvas.

„Džiaugiamės, kad G.Donizetti opera pirmą kartą šalyje užgims būtent Klaipėdos scenoje. Ši opera trykšte trykšta muzikine ir aktorine virtuozerija. Ne veltui ji tokia populiari pasaulyje. „Pulko duktė“ – pirmą kartą statoma Lietuvoje, tačiau Klaipėdoje ji skambėjo Prūsijos laikais“, – pasakojo L.Vilimienė.

Beje, „Pulko duktė“ padėjo iš Italijos kilusiam G.Donizetti užkariauti Paryžiaus publikos pripažinimą: 1839 m. jis pristatė prancūzišką „Liučijos“ versiją Renesanso teatre (Théâtre de la Renaissance), o dar po metų pirmasis iš italų kompozitorių debiutavo prancūzų didžiosios operos citadelėje – Paryžiaus operoje (Opéra de Paris) su savo lyrinės tragedijos „Polieuktas“ prancūziška versija „Kankiniai“, o galiausiai įveikė paskutinį prancūzų operos tradicijos bastioną – Komiškąją operą (Opéra-Comique), kur buvo pristatyta pirmoji jo prancūzišku libretu parašyta opera „Pulko duktė“ (La fille du régiment). Opera tokia populiari, kad sunku suskaičiuoti kiek kartų ji statyta, tačiau istorija mini, kad dar 1908 m. įvyko 1000-asis spektaklis, rašoma pranešime spaudai.

Kūrinys užkariavęs Paryžių

L.Vilimienei pritaria muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus. Anot jo, G.Donizetti buvo gabus ir talentingas nuo mažens. Ir ne kiekvienam kitataučiui pavykdavo parašyti prancūziško stiliaus kūrinius bei savo talentu užkariauti Paryžių, tačiau G.Donizetti pavyko.

„Jis netgi tapo pavyzdžiu kitiems kompozitoriams rašiusiems populiarias operas. G.Donizetti sukurta „Pulko duktė“ elegantiška, puikiai skambanti ir netgi sportiška. Be to, ano metu Paryžius turėjo puikius vokalo meistrus, kokius surinko KVMT. Solistų partijos sunkios, bet KVMT kolektyvas dirba dėmesingai ir atsakingai. Pagrindinės solistų partijos – atlikėjų svajonių vaidmenys, tad šalies geriausieji jų ėmėsi su dideliu noru ir entuziazmu. Puikiai sekasi Mari partijų atlikėjoms Linai Dambrauskaitei, Ritai Petrauskaitei ir Rasai Ulteravičiūtei, kuri premjeroje nedainuos. Maloniai nustebino labai perspektyvus bosas – Vilius Trakys (Sulpicijus). Manau, kad visa Lietuva sugužės norėdama išgirsti spektaklyje dainuojančių puikių tenorų – Mindaugo Jankausko ir Tomo Pavilionio (Tonijai). Dainuoti į Klaipėdą atvyksta ir žinomas solistas, kūrėjas Liudas Mikalauskas“, – sako M.Staškus.

Beje, rašoma pranešime spaudai, sukurdamas komišką operą „Pulko duktė“ G.Donizetti tarsi aplenkė savo laikmetį: tikėtina, kad būtent pagal šį kūrinį po dviejų dešimtmečių užgimė operetės.

Olesios Kasabovos nuotr./Operos „Pulko duktė“ akimirkos
Olesios Kasabovos nuotr./Operos „Pulko duktė“ akimirkos

Su žemaitišku atkaklumu

Režisierė Jūratė Sodytė į komiškos operos „Pulko duktė“ pastatymą kibo su žemaitišku atkaklumu.

„Spektaklio koncepcija gimė spontaniškai ir netikėtai. Nutariau užaštrinti tiroliečio ir prancūzės meilės istoriją paryškindama juos skiriančius veiksnius: tautybė, požiūriai, rangas, statusas. Mums dažnai trūksta gebėjimo įsiklausyti į kitaip manančius, o mano žemaitiškas charakteris ragina priešintis neteisybei. Taip gimė mintis, jog pirmas operos veiksmas vystysis 1960 m. Alžyro pasipriešinimo karo metu, o antras – Paryžiuje. Juk širdžiai neįsakysi ką mylėti! Tik vėliau supratau kaip sudėtingai įgyvendinami mano sumanymai. Dėkoju pastatymo komandai, o ypač Muzikinio teatro vadovei L.Vilimienei ir visam kolektyvui, kad manimi patikėjo ir leido laisvai improvizuoti. Man tai didelė dovana. Greitai premjera, o operos finalas kupinas didžiulės vilties, kad rytdiena bus šviesi. To labai reikia šiandienos visuomenei“, – pasakojo režisierė.

Scenografė Sigita Šimkūnaitė juokavo, kad lengvų kelių pastatymo komanda nesirinko. „Iškeltos užduotys buvo įdomios, tad jų ėmiausi su malonumu. Pirmas veiksmas alsuos rytietišku karščiu, o antras – šalčiu. Kaip mums pavyko išvysite jau netrukus, tad labai laukiame visų premjeroje“, – sakė ji.

Kostiumų dailininkės Agnės Kuzmickaitės dėka scenoje matysime prancūzų mados pasaulį, rašome toliau. „Buvo smagu dirbti kuriant šį spektaklį. Siužetas leidžia atskleisti kostiumų įvairovę: nuo uniformų iki Paryžiaus aukštuomenės suknelių. Daug spalvų ir įvairiausių detalių“, – pasakojo A.Kuzmickaitė.

Dainuos geriausieji

Spektaklio „Pulko duktė“ meninę koncepciją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukūrėa lietuvių statytojų komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. Romantiškų jausmų peripetijas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atskleis geriausi teatro solistai bei kviestiniai dainininkai, choro ir baleto artistai.

Lapkričio 12 d. dainuos Lina Dambrauskaitė – Mari, Tomas Pavilionis – Tonijas, Liudas Mikalauskas – Sulpicijus, Loreta Ramelienė – Markizė de Berkenfyld, Remigijus Mickus – Kapralas, Modestas Narmontas – Hortenzijus, Virginija Kochanskytė – Hercogienė de Krakentorp, Viktorija Galvanauskienė – Šokių mokytoja, Šarūnas Juškevičius – Notaras, lapkričio 13-ąją: Rita Petrauskaitė – Mari, Mindaugas Jankauskas – Tonijas, Vilius Trakys – Sulpicijus, Dalia Kužmarskytė – Markizė de Berkenfyld, Vytautas Bytautas – Hortenzijus, Valdas Kazlauskas – Kapralas, Nijolė Sabulytė – Hercogienė de Krakentorp, Kristina Gudelytė – Šokių mokytoja, Kęstutis Nevulis – Notaras, lapkričio 14-ąją: Lina Dambrauskaitė – Mari, Tomas Pavilionis – Tonijas, Liudas Mikalauskas – Sulpicijus, Loreta Ramelienė – Markizė de Berkenfyld, Remigijus Mickus -Kapralas, Modestas Narmontas – Hortenzijus, Nijolė Sabulytė – Hercogienė de Krakentorp, Viktorija Galvanauskienė – Šokių mokytoja, Šarūnas Juškevičius – Notaras. Sekant naujausiomis pasaulio muzikinių teatrų tendencijomis ir norint palengvinti turinio suvokimą, operos dainuojamieji numeriai bus atliekami prancūzų kalba, o kalbamieji dialogai – lietuviškai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos