Opera „Geros dienos!“ – tai žvilgsnis į pasaulį prekybos centro kasininkių akimis. Kasdienybėje dažnai kitų nepastebimos, kasininkės šioje operoje atsiskleidžia kaip ryškūs ir unikalūs personažai, kurių charakteristikos kiekvienam gerai pažįstamos. Tarptautinė publika kūriniu susižavėjo 2013 m., kai jis buvo atrinktas į prestižinio konkurso „Music Theatre NOW“ finalą, kitąmet jis pelnė ir svarbiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“. Nuo to laiko „Geros dienos!“ jau buvo rodyta JAV, Kinijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Portugalijoje, Nyderlanduose ir Italijoje, transliuota per BBC Radio 3 ir teigiamai įvertinta tokių leidinių kaip „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „The New Yorker“ bei daugelio kitų.
„Naujų prasmių kūrinys įgyja ne tiek bėgant metams, kiek atsidurdamas vis kitokiame kontekste. Pati esmė per daug nesikeičia – vis dar gyvename aršaus kapitalizmo terpėje. Tačiau vienos detalės išryškėja, pasirodant seniausiame Romos barokiniame teatre, ir visai kitaip darbas atrodo eksperimentinio teatro erdvėje Niujorke, kuri, rodymo proga, perdažoma baltai. Jau daugiau nei penkerius metus keliaujame su „Geros dienos!“ ir vis pasvarstome, ar nėra taip, kad darbas paseno, kad jis nebėra aktualus? Tačiau vis iš naujos laiko ir erdvės perspektyvos į jį žiūrėdamos ir matydamos publikos reakcijas, galime spręsti, kad sisteminiai pokyčiai labai lėti, ir dar 2011 m. užčiuoptos aktualijos nėra pasenusios. Prieš kelias savaites skaitėme pardavėjo anoniminį pasakojimą apie darbą prekybos centre – be galo svarbu, kad jis kalba viešai. Norisi tikėti, kad bėgant metams keičiamės ir mes: suprantame, kad galime kvestionuoti nusistovėjusias normas, kalbėti apie savo poreikius, nedirbti 24/7 ir priversti sistemą suktis apie mus, o ne jai tarnauti“, – pasakoja operos kompozitorė Lina Lapelytė.
„Sistema nepasikeitė ir tai, apie ką kalbame operoje, šiandien tiek pat aktualu, kiek buvo prieš septynerius metus. Galbūt vienintelė operos amžių išduodanti aplinkybė – moteriškas kasininkių kolektyvas. Tai jau retro net Lietuvoje“, – apie pasaulio pokyčius ir operą svarsto režisierė Rugilė Barzdžiukaitė.
Artėjantis operos „Geros dienos!“ rodymas Vilniuje šįkart ypatingas, mat bus papildytas operos vinilinės plokštelės pristatymu. Pokalbio, kurį moderuos muzikos žurnalistas Karolis Vyšniauskas, metu, bus atskleisti tiek operos kelionių užkulisiai, tiek vinilo atsiradimo odisėja, trukusi net penkerius metus. Muzika pristatymo metu rūpinsis vinilinės plokštelės dizaineris Jurgis Griškevičius.
„Vinilą aš suvokiu kaip savarankišką meno kūrinį – išvestinį „Geros dienos!“ produktą. Opera kada nors pasitrauks nuo scenos, o plokštelėje toliau suksis kūrinio DNR“, – apie plokštelės atsiradimo pretekstą pasakojo operos libreto autorė Vaiva Grainytė.
Vinilinėje plokštelėje klausytojai ras niujorkietiškų gastrolių 2014 m. garso įrašą. Kaip teigia „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova, nors vyko ir studijiniai įrašai, tačiau jie neprilygo operos atlikimui teatre.
„Studijinio įrašo garso kokybė pasirodė švari ir sterili, tačiau jame nebuvo girdėti žiūrovų ir atlikėjų santykio. Niujorkietiškos gastrolės buvo labai svarbios kūriniui, be to – puikios atlikimo prasme. Tuomet pirmą kartą operą rodėme penkis vakarus iš eilės, o tai – visai kitokia patirtis nei kūrinį atlikti tik vieną kartą. Todėl ir nusprendėme vinile įamžinti gyvą niujorkietišką rodymą, tą euforijos perpildytą spektaklio tarptautinio gyvavimo epizodą. Plokštelė taip pat papildyta puikiu leidiniu – kūrinio libretu lietuvių ir anglų kalbomis su dideliais visų personažų portretais bei citatomis iš JAV žiniasklaidos recenzijų“, – pasakojo A. Ablamonova.
Kūrėjai rūpinosi tiek garso kokybe, tiek estetiniu plokštelės patrauklumu – vinilas yra baltos spalvos, 180 g svorio. Nuolatos buvo grįžtama prie tam tikrų niuansų, tobulinamos net menkiausios smulkmenos, todėl „Geros dienos!“ vinilinės plokštelės kūrybinis procesas ir užtruko ne vienerius metus.
