Šia optimistine gaida paskirsčiau dešimtį nominacijų tiems, kuriuos norėsiu prisiminti, kai kas nors paklaus, ką veikiau tais metais, kai išrinko Trumpą ir „valstiečius“.
1. Tyliausias albumas – Kabloonak „Piano Out Of Tune“
Kartais (nedažnai) geriausi dalykai būna tie, apie kuriuos niekas nežino. Štai „Garbanotą bosistą“ jau linksniuoja ir per „X faktorių“, bet „Garbanoto bosisto“ būgnininko Jono Narbuto projektą Kabloonak „Facebook“ tinkle yra pamėgę vos 592 žmonės. Nepaisant to (o gal kaip tik dėl to), patyliukais išleistas albumas „Piano Out Of Tune“ buvo vienas gražiausių dalykų 2016-ųjų Lietuvoje.
2. Trumpiausias pareiškimas – Frank Fitts albumas „Everything‘s Fine“
Nieko nėra puikiau už žmones, kurie netuščiažodžiauja. Nieko nėra puikiau už muzikos grupę, kuriai dešimties minučių visiškai pakanka parodyti, kas jie tokie ir kodėl. Gal dėl itin jauno amžiaus, o gal dėl itin tyrų sielų trijulei Frank Fitts būdingas toks paprastumas, kurio mažai belikę šiais postringavimo, gražbylystės ir nusišnekėjimo laikais.
3. Didžiausias „pagaliau“ – Colours of Bubbles albumas „She Is The Darkness“
2014 m. muzikos kritikas Andrzejus Bongas klausė: „Ką rinktumėtės užsimesti vasarą važiuodami prie jūros: The Killers, Muse, Kings of Leon ar Colours of Bubbles?“, teisingai numatydamas atsakymą, kad ne lietuvius. Bet dešimtmetį grojantiems CoB šiame albume pagaliau pavyko sukurti muziką, kurios klausant nebesvarbu, į ką ji panaši. Pagaliau jų roko himnai suskambo taip didingai, kaip ir jų ambicijos.
4. Tiesiog du svarbiausi šių metų albumai
Solo ansamblis – „Roboxai“
Grupė, kuri šiemet atrado save, staigiai pastebėjo tinkamą nišą ir visu pajėgumu ją užėmė. Džiugu, kad ne visi teatro aktoriai kuria dainuojamąją poeziją – kai kurie kviečia šokti šokti šokti tamsoje. Šios tamsios retro elektronikos ir linksmai liūdnos nuotaikos akivaizdžiai trūko lietuviškai scenai.
Without Letters – „Unfollow“
Šiame albume matyti, kiek įvairiausių dalykų galima veikti su muzika 2016-aisiais. Tai futuristinis, progresyvus įrašas, tačiau kartu jame labai daug praeities. Pavadinčiau tai postmoderniu koliažu, bet tokios sąvokos šiandien jau pasenusios. Šioje muzikoje daug intelekto, išsilavinimo, bet drauge ir laisvės, polėkio bei drąsos.
5. Muzika be žodžių – Sheep Got Waxed
Klausytis instrumentinio avangardinio džiazo yra sunku, baisu ir nuobodu. „Sheep Got Waxed“ išpurto iš galvos tokius stereotipus. Nuo pat pradžių jie buvo ir rokas, ir pankrokas, ir džiazas, ir „rimtoji“ muzika, ir hipsteriai... Dabar dar ir šiek tiek elektronika. Trys muzikos instrumentai čia kalba išraiškingiau už daugumą kitų grupių dainų tekstų.
6. Šokis be kelnių – Freaks on Floor vaizdo klipe „Star“
Smagiausia metų daina, įkvepianti ir nusirengti, ir apsirengti. Fryksai toliau daro tai, ką moka geriausiai: kepa hitus ir verčia šokti.
7. Gražesnė už Katy Perry – GJan
Jei ko ir trūksta dabartinei lietuviškai scenai, tai geros vakarietiškos (ne slaviškos) popmuzikos. Po ilgokos tylos GJan grįžo su nauja daina ir klipu, kuriems sunku ką prikišti. Kaip ir ankstesniuose jos kūriniuose, naujajame yra tas paslaptingas ingredientas, kuris – nori nenori – įvilioja į funkcijos repeat karalystę.
8. Kitų metų viltis – Abii
Šiemet laimėję jaunų grupių konkursą „Garažas“ ir mažiau sėkmingai dalyvavę keliose kitose varžybose „Abii“ vis dar lieka tas vikšrelis kokone. Įstrigę širdin jie tik tiems, kurie jau matė juos gyvai. Tad kitąmet norėtųsi daug: vaizdo klipo, koncertų, albumo...
9. Kiečiausias koncertas – ba.
Ketverius grupės gyvenimo metus reziumavęs koncertas „Lofte“ sujaudino lyg „ba.“ regėčiau pirmą kartą. Šviesos, dūmai, ilgas dainų sąrašas, bendravimas su publika ir pačios publikos atsakas, atviros emocijos ir iki galo išlieta energija. Gaila tik, kad M.A.M.A. nominanto diplomas ne ant scenos buvo sudegintas. Bet vis tiek – rokenrolas forever!
10. Įsimintiniausias festivalis – Loftas Fest
Pagrindinės festivalio žvaigždės didžėjaus Gesaffelstein atsisakymas groti dėl prastų techninių sąlygų ne tik nesumažino pagarbos festivalio rengėjams, bet net ir paradoksaliai ją padidino. Daugybė muzikos gerbėjų užsipuolė patį didžėjų ir gynė „vargšą Diawarą“. Sakyčiau – unikalus atvejis. Įrodymas, kad jei tikrai pasišventęs dirbi, žmonės klaidas tau greitai atleis.
