„Mums čia labai patinka, – juokiasi Jevhenas Romanenko, grupės „TaRūta“ lyderis ir nusipelnęs Ukrainos artistas, kai paklausiu, kodėl tokia įdomi, išskirtinė ir jau žinoma grupė laisvalaikiu groja Palangos J.Basanavičiaus gatvėje. – Ukrainiečiai yra labai muzikali tauta, visi svarbiausi jų gyvenimo įvykiai vyksta skambant muzikai: jie gimsta su muzika, tuokiasi su muzika, su muzika yra lydimi ir amžinojo poilsio.“
Tvankų vakarą išties neįprasta išgirsti visiškai kitokią muziką sausakimšoje J.Basanavičiaus gatvėje, kurios kavinėse paprastai skamba perdainuoti (geriau ar prasčiau) žinomi šlageriai, o gatvėje gitara brazdina ar armonikas virkdo pavieniai muzikantai.
Ukrainiečių etno roko grupė „TaRūta“, visą revoliucijos Ukrainoje laikotarpį dainavusi ir kėlusi kovinę dvasią Maidano scenoje, yra visai kas kita. Trys vaikinai ir dvi merginos groja, dainuoja, šoka ir užkrečia savo entuziazmu kitus – jų paklausyti ir pažiūrėti nuolat sustodavo poilsiautojai, tik šokti retas įsitraukdavo. Kaip juokavo muzikantai, matyt, jiems labiau patinka žiūrėti, nei dalyvauti patiems.
„Mes dabar atostogaujame, bet kadangi esame muzikantai, visur vežiojamės savo instrumentus. Tad dabar laisvalaikiu ir supažindinam atostogaujančius lietuvius su ukrainiečių kultūra. Mes tuo užsiimame reguliariai Baltijos šalyse – Lietuvoje mus gerai pažįsta, mes net dainuojame lietuvių kalba. Taip pat kartu dainuojame su grupe „Skylė“. Kaip tik Palangoje buvo Roko ir Aistės (grupės „Skylė“ lyderiai – red.past.) koncertas ir mes kartu su jais dainavome vieną dainą lietuviškai „Stelmužė“, – vėlyvą šeštadienio vakarą vos atsikvėpęs po kelių atliktų dainų pasakojo J.Romanenko.
Su grupe „Skylė“ „TaRūta“ palaiko ryšius jau kurį laiką. Kovo 11-ąją dalyvavo jos koncerte Vilniuje „Broliai“, kur irgi dainavo kartu – penkias dainas.
„Mes nuo 2010 metų pasirodome Lietuvoje festivaliuose. Pradėjome nuo „Skamba skamba kankliai“ su tradiciniu repertuaru, rengėme šokių dirbtuves, dainavome „a cappella“ ukrainietiškas daugiabalses dainas, grojome instrumentinę muziką. Taip pat tame pačiame festivalyje turėjome galimybę atlikti ir autorines „TaRūta“ dainas, kuriose deriname savo kūrybą su autentišku atlikimu, melodijomis. Mūsų tikslas – parodyti jaunimui šį autentiškumą. Tokį, koks jis yra, priima ne kiekvienas, ne kiekvienas sugeba įvertinti, deja, senoviškas dainas. Jaunimas dabar savo klauso. Todėl mes imame senovines dainas, darome šiuolaikines aranžuotes, disco, funk, net turime elektroninių eksperimentų, ir grojame“, – apie savo kūrybą kalba grupės lyderis.
Mes nuo 2010 metų pasirodome Lietuvoje, festivaliuose. Pradėjome nuo „Skamba skamba kankliai“ su tradiciniu repertuaru, taip pat tame pačiame festivalyje turėjome galimybę atlikti ir autorines „TaRūta“ dainas, – pasakojo J.Romanenko.
Festivaliuose ukrainiečių grupė labai mėgstama ir puikiai priimama, ten susirenka publika, norinti išgirsti kaip tik tokią – įdomią ir originalią – muziką, jie seka programą, ateina į šokių pamokas. „Palangoje žmonės domisi, jiems smagu stebėti, kaip šokame mes, bet kai bandome juos įtraukti, raginame žiūrėti į mus ir šokti kartu, nedrįsta. Kukli tauta čia, pakrantėje: žiūrėti nori, ploti nori, net dainuoti nori, o šokti kažkaip ne“, – su šypsena apie žiūrovus J.Basanavičiaus gatvėje kalbėjo J.Romanenko.
Buvimas Lietuvos pajūryje leidžia šiai grupei suplanuoti ir tolimesnius darbus. Tarkim, jie susitarė, kad kitąmet dalyvaus Jūros šventėje, kurios metu Klaipėdoje vyks folkloro festivalis.
Muzikantai atskleidžia, kad jų maršrutai dažniausiai ir tęsiasi per Lietuvą, Latviją, Estiją bei Lenkiją. Čia „TaRūta“ ir populiari, ir turi draugų muzikantų.
„Mums čia patinka. Ir žinote kuo? Čia labai mažai žmonių, – žiūrėdamas į sausakimšą Palangos centrinę gatvę juokiasi J.Romanenko. – Tai yra, labai mažai žmonių. Tarkim, Kijeve vien oficialiai gyvena penki milijonai žmonių, užregistruota milijonas automobilių, o dar kiek tų, kurie atvažiuoja ten dirbti. Tai yra daug žmonių. Todėl per tokius karščius geriausia kur nors pasprukti. Pas mus Kijeve jau visi kaštonai geltoni, lapai krenta, tokia karšta vasara – neįmanoma. Pliažai prie Dniepro perpildyti. O čia kai atvykome, visi juokėsi, kad mes atvažiavom ir atvežėm iš Kijevo vasarą.“
Ukrainiečiai Palangos centrinėje gatvėje grojo ne vieną vakarą iki vėlumos. Kaip prieš grįždamas prie savo instrumento nusijuokė Jevhenas, tokiu būdu jie derina „tai, kas naudinga, su tuo, kas malonu“.
Lietuvoje ukrainiečiai taip pat padirbėjo ir įrašų studijoje. O rudenį planuoja traukti į Ukrainos Rytus, palaikyti ten kovojančių ukrainiečių karių. Kartu su jais apie tokią kelionę galvoja ir lietuviai „Skylė“.
