Konkursas dedikuotas kompozitoriaus ir pianisto 120 – sioms gimimo metinėms, kurias minėsime 2025 metais. Vytautas Bacevičius (1905-1970) – išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje, jis bene vienintelis po M.K.Čiurlionio paliko didžiulį ir vertingą fortepijoninės bei simfoninės muzikos palikimą, pats buvo puikus koncertuojantis pianistas. Artėjant kūrėjo sukakčiai VšĮ „Akantas“ organizavo tarptautinį Vytauto Bacevičiaus vardo kūrinių fortepijonui konkursą kompozitoriams.
Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo. Kompozitoriai iš 32 valstybių: Australija, Graikija, Kipras, Lietuva, Kinija, Austrija, Airija, JAV, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja, Japonija, Prancūzija, Vokietija, Brazilija, Vengrija, Nyderlandai, Latvija, Italija, Slovakija, Čekija, Serbija, Argentina, Lenkija, Suomija, Taivanas, Mongolija, Singapūras, Izraelis, Meksika ir kt. pateikė savo kūrinius fortepijonui. Konkurso organizatorius nustebino ir dalyvaujančiųjų amžiaus amplitudė: jauniausiam konkurso dalyviui vos 11 metų, vyriausiam – 68. Konkurse dalyvavo 41 vyras ir 9 moterys.
Skaitlingiausiai konkurse atstovavo Kinija (7 dalyviai), Ispanija ir Italija turėjo po 4 dalyvius, Lietuvai atstovavo tik trys autoriai. Kompozitoriai konkursui pateikė įvairius opusus – nuo vientisos kompozicijos iki fortepijoninių ciklų, kuriuos muzikos autoriams inspiravo įvairios idėjos – nuo lakoniškai pavadintų, atspindinčių grynąją muzikinę techniką iki žanrinių, ekologinių, turinčių sąsajų su senaisiais muzikos žanrais, romantinių, jumoristinių, kosminių, polifoninių ir kt kūrinių.
Konkursui pateiktas kompozicijas vertino solidi komisija. Organizatoriai ją suformavo taip, kad jos dalyviai simboliškai sietųsi su kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus gyvenimu. Pastarasis gyveno Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, galiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorke). Tad ir komisijoje buvo šių šalių atstovai.
Komisijos pirmininkė – kompozitorė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė, gyvenanti Niujorke; Lodzės Gražinos ir Kęstučio Bacevičių vardo konservatorijos atstovas – profesorius kompozitorius Sławomiras Kaczorowskis; Kauną, Paryžių ir net Tokiją apjungė šiuo metu Lietuvoje reziduojantis japonų pianistas ir muzikologas Yusuke Ishii. Taip pat komisijoje buvo latvių kompozitorius Rolandsas Kronlaksas.
Vertindama kūrinius komisija atsižvelgė į kompozicijos dramaturgijos logiką, meninį aktualumą, techninių instrumento galimybių išnaudojimą, faktūros įvairovę ir net užrašymo tikslumą. Po įtempto darbo vertinant konkursinius kūrinius, komisija išrinko keturis laimėtojus: I vieta – Borjigin T Ayas (Mongolija/Kinija) už kūrinį „Ignite Flame“ ( ir 1500 EUR premija); II vieta – Zekun Ji (Kinija/Jungtinė Karalystė) už kūrinį „Lament“ ( ir 1000 EUR premija); III vieta – Lin Sen (Kinija) už kūrinį „Youniverse“ (700 EUR premija) ir IV vieta – Skylar Lim (Singapūras) už kūrinį „Figure oscure“ (400 EUR premija).
Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė, kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė pasakodama apie konkurso organizavimo procesus, pabrėžė, kad „konkurso dalyviai buvo vertinami anonimiškai, visi kūriniai buvo pateikti su pseudonimais. Toks anonimiškumas užtikrina objektyvų vertinimą. Žinoma, žmogiškasis-subjektyvusis faktorius taip pat egzistuoja, tačiau bent jau šiuo atveju jis galiojo tiktai pačios muzikos vertinimui. Jokie kiti faktoriai – kaip kompozitorių tautybė, amžius ar lytis – negalėjo niekaip paveikti žiuri narių vertinimo ir nuomonės.
Tad išrinkus konkurso laimėtojus, komisijos nariai, kaip ir patys konkurso organizatoriai, itin nustebo sužinoję, kad visi laimėtojai yra kilę iš Azijos. Šis faktas tikrai nieko nenustebintų atlikėjų konkursuose, kur jau gana ilgą laiką pastebimos tokios tendencijos – Azijos šalių atlikėjų virtuoziškumas ir meistrystė yra tiesiog pribloškiantys ir tyod4l matomi pasaulyje. Visgi, kompozitorių konkurse svarbus ne tik techninio pobūdžio meistriškumas, kompozicijos technikų bei instrumentų išmanymas, bet ir muzikos įtaiga, stiliaus vientisumas, originalumas ir konceptualumas.
Todėl tik dar labiau stebina, kad būtent vieno geografinio arealo muzika štai taip stipriai surezonavo visiems komisijos nariams, atstovaujantiems gana skirtingas kultūras ir estetines kryptis. Dar turiu pridurti pastebėjimą iš asmeninės patirties – kadangi gyvenu JAV ir esu dalyvavusi daugelio konkursų ir atrankų žiuri, turiu pasakyti, kad JAV tokie konkurso rezultatai nebūtų įmanomi. Ten visgi atsižvelgiama į rasinę, tautinę ir lyčių įvairovę ir jos reprezentaciją, net jei tai kartais prieštarauja objektyviam vertinimui.“
Pirmosios vietos laimėtojas Borjigin T Ayas, gimė ir augo Mongolijoje, vaikystėje pradėjo mokytis groti fortepijonu ir dainavimo. 2018 m. aukščiausiais balais jis įstojo į Kinijos muzikos konservatorijos kompozicijos skyrių kur studijavo pas profesorių Wang Fei. 2022 metais jis įstojo į kompozicijos magistrantūrą toje pačioje konservatorijoje ir šiemet jau baigs studijas Pekine. Borjigin yra laimėjęs ne vieną kompozicijos konkursą Azijos šalyse ir, atrodo, yra naujai kylanti tarptautinio lygio žvaigždė. Jo kūriniai skamba įvairiose programose Kinijoje ir už jos ribų yra įtraukiami į pedagoginį repertuarą.
Antrąją vietą laimėjo Zekun Ji už kūrinį „Lament“. Kinų kilmės pianistas ir kompozitorius šiuo metu studijuoja Londone, Karališkajame muzikos koledže (Royal Colledge of Music). Trečiosios vietos laimėtojas yra Lin Sen konkursui pristatė kūrinį „Youniverse“. Lin Sen yra Nankino (Nanjing) universiteto dėstytojas, mokslų daktaras, baigęs studijas Ferenco Liszto universitete Veimare bei Šanchajaus konservatorijoje. Ketvirtąją vietą V.Bacevičiaus konkurse pelnė Skylar Lim už kūrinį „Figure oscur“. Tai Singapūro atstovas, baigęs kompozicijos studijas Paryžiaus Idos Rubinštein konservatorijoje (Le conservatoire à rayonnement régional de Paris Ida Rubinstein) ir šiuo metu reziduojantis Paryžiuje.
Šio projekto vadovo Dariaus Kučinsko paklausus apie keltus ir tikslus ir pasiektus rezultatus, pastarasi atsakė, kad „svarbiausias tikslas – sugrąžinti Vytauto Bacevičiaus muziką į Kauną. Jei Lietuvoje ir net užsienyje mes turime gražių pavyzdžių atliekant ir interpretuojant Bacevičiaus muziką, tai Kaune ji vis dar skamba pernelyg retai. Apibendrinant galima drąsiai pasakyti, kad Vytauto Bacevičiaus vardas konkurso dėka išties plačiai pasklido po pasaulį. O jo idėja buvo kurti ne praeities, bet šiuolaikinę ir gal net ateities muziką iki šiol randa didelį sekėjų būrį. Juk žmogaus žvilgsnis visuomet nukreiptas į ateitį.
Kartu su kompozitore Zita Bružaite pasvajojame ir apie aukšto lygio, tarptautinį pianistų konkursą, todėl jau nuveikėme ir konkrečių darbų. Apskritai matau didelį potencialą Bacevičiaus konkursui vykti būtent Kaune. Tikiuosi, kad taip ir bus. Manau, kad šį kartą tiek su konkurso reikalavimais, tiek su pasirinktu konkurso laiku, informacijos sklaida ir net su piniginiais prizais pataikėme į dešimtuką. Žinoma, čia reikėtų ir kelių padėkų – Lietuvos kultūros tarybai, kurios ekspertai įžvelgė mūsų projekto prasmę ir finansavo mūsų sumanymą bei nuolatinei mūsų partnerei Lietuvos kompozitorių sąjungai.
