Šį rudenį Ph.Glassas sutiko atvykti į Europą vos vienai savaitei ir senajame žemyne surengs tik 3 koncertus – po vieną Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, tad šių šalių publikai pasisekė labiausiai. Kitas Ph.Glasso koncerto, kuris įvyks lapkričio 10 dieną Vilniuje unikalumas yra tame, jog netrukus 80-metį pažymėsianti muzikos įžymybė vis rečiau sutinka koncertuoti ne tik Europoje, bet ir JAV, dėl to ir dėl menininko amžiaus tai gali būti paskutinė galimybė gyvai išgirsti Ph.Glasso pasirodymą, praneša renginio organizatoriai.
Vienas pirmųjų pasaulyje tiltus tarp klasikinės ir populiariosios muzikos nutiesęs amerikiečių menininkas turi milžinišką gerbėjų būrį visame pasaulyje, gausybė jo muzikos mylėtojų yra ne tik mūsų krašte, bet ir visame Baltijos regione. Į prieš dvejus metus Vilniaus Kongresų rūmuose vykusį Ph.Glasso ir jo ansamblio koncertą netilpo visi norintys, didžioji dalis bilietų buvo iššluota vos per keletą savaičių, tąkart muzikos garsenybei patiko itin šiltas bendravimas su Lietuvos publika. Galbūt tai ir lėmė, kad legendinis kūrėjas ir šįkart pasirinko mūsų šalį bei priėmė „Vilniaus festivalių“ kvietimą.
Beje, metų pradžioje Lietuvoje buvo išplatinta žinia, kad šį rudenį muzikos įžymybė esą koncertuos naujoje Palangos koncertų salėje. Tačiau paaiškėjo, kad Ph.Glassas šiemet tikrai nerengs koncerto Palangoje – savo išskirtinį pasirodymą Ph.Glassas nusprendė surengti tik Vilniuje ir jį patikėjo „Vilniaus festivaliams“.
Vilniuje šį rudenį vyksiantis legendinio menininko koncertas – tai unikali galimybė gyvai išgirsti fortepijoninę Ph.Glasso muziką. Jo garsiuosius etiudus fortepijonui žymus britų leidinys „The Guardian“ pavadino „gyvenimo skambesiu“. Šie dvidešimt Ph.Glasso kūrinių solo fortepijonui trunka kiek daugiau nei dvi valandas, juos kompozitorius pradėjo rašyti 1994 m., o užbaigė 2014-aisiais.
„Matyti dviejų dešimtmečių kūrybą, sutalpintą į vieną vakarą, tai didžiulį pasitenkinimą teikianti patirtis, nes bene garsiausias gyvenantis Amerikos kompozitorius šitaip tarsi teigia savo nemirtingumą“, – rašė „The Guardian“ po Ph.Glasso fortepijono muzikos koncerto „Next Wave“ festivalyje Niujorke 2014 m. Šiame itin jautriame pasirodyme atsiskleidžia visa Ph.Glasso muzikos magija, išreikšta tik fortepijono garsais.
Galima sakyti, kad ištisus 20 metų rašyti šie Ph.Glasso fortepijoniniai kūriniai yra menininko požiūrio į savo pagrindinį instrumentą liudijimas, o drauge jie parodo kintantį Ph.Glasso stilių. Juk per tuos 20 metų lygiagrečiai buvo sukurti tokie opusai kaip „Orbit“ violončelininkui Yo-Yo Ma ir gatvės šokėjai Lil Buck, Walto Disney’jaus inspiruota opera „Tobulas amerikietis“, kūriniai KRONOS kvartetui, muzika filmams „Trumano šou“ ir „Candyman II“.
Kai groja pats Ph.Glassas, išryškėja šių kūrinių lyrizmas, po truputį tarsi tolstama nuo pabrėžtino, beveik mechaninio jo ankstyvojo stiliaus tikslumo.
Philipas Glassas laikomas vienu ryškiausių Amerikos muzikos minimalistų, nors jis pats savo kūrybą vadina „teatro muzika“. Glassas bendradarbiavo su daugeliu įvairių stilių menininkų – klasikinės indų muzikos atlikėju Ravi Shankaru, roko legendomis Davidu Bowie, Micku Jaggeriu, dainų kūrėjais Leonardu Cohenu, Laurie Anderson, ambientinės muzikos guru Brianu Eno ir daugeliu kitų. Ypatingas kūrybinis ryšys Ph.Glassą siejo su garsiuoju režisieriumi ir vaizdo menininku Robertu Wilsonu, su kuriuo kompozitorius 1976 m. sukūrė operą „Einšteinas paplūdimyje“.
Ši opera drauge su jo „Dvylikos dalių muzika“ (1971–1974) susiejo modernią muziką ir art roką. Magiškas Ph.Glasso muzikos skambesys, suvienijęs indų muzikos meditatyvumą, amerikietiškojo art roko įtaigą bei Europos klasikinės tradicijos intelektualumą beveik prieš pusę amžiaus įvykdė tikrą revoliuciją meno ir muzikos pasauliuose abipus Atlanto. Ir iki šiol Ph.Glasso muzika žavi visų kontinentų klausytojus savo įtraukiančia magiškų pasikartojimų galia.
