Paradoksas, bet šio kūrinio įrašas prieš dešimtmetį užkopė į Didžiosios Britanijos ir JAV populiariausių albumų reitingų viršūnes, nurungęs tokius atlikėjus kaip Madonna. Kaip ne kartą rašyta daugelyje spaudos leidinių, šios simfonijos įrašo nuolatos klausėsi ir Niujorko taksistai.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Vėlinių išvakarėse spalio 29 d. Filharmonijos didžiojoje salėje H.M.Goreckio Trečiąją simfoniją pirmą kartą Lietuvoje atliks Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Soprano partiją dainuos garsi lenkų dainininkė Bozena Harasimowicz – Varšuvos didžiojo teatro ir Gdansko Baltijos operos solistė.
Koncertą padėjo surengti Lenkijos institutas Vilniuje.
Nepaprastai įtaigaus kūrinio tema – ilgesingas motinos ir vaiko santykis – kompozitoriui, anksti praradusiam mylimą mamą, buvo ypač jautri.
Pernai miręs vienas iškiliausių XX amžiaus lenkų kompozitorių H.M.Goreckis savo Trečiąją simfoniją sukūrė dar 1976 m., tačiau kūrinys išgarsėjo tik 1992-aisiais, kai firma „Electra Nonsuch“ milijoniniu tiražu išleido kūrinio įrašą. Tai buvo susidomėjimo „naujuoju dvasingumu“ laikai, tad valandos trukmės simfonijos įrašas netikėtai užkopė į populiariausių albumų viršūnes abipus Atlanto. Šią muziką greitai pasičiupo ir kinas: Trečiosios simfonijos skambesys keliolikoje meninių filmų tapo patoso, liūdesio ir gedulo ikona. Ką jau kalbėti apie teatrą – šią muziką ypač pamėgo baletas: ją galite išgirsti Anželikos Cholinos „Barboroje Radvilaitėje“, Krzysztofo Pastoro, Matso Eko spektakliuose. 1995 m. viena iš Santa Fe (JAV) meno galerijų netgi surengė kūrinių, inspiruotų Goreckio Trečiosios simfonijos, parodą.
Šio nepaprastai įtaigaus kūrinio tema – ilgesingas motinos ir vaiko santykis – kompozitoriui, anksti praradusiam mylimą mamą, buvo ypač jautri. Trijose simfonijos dalyse naudojami tekstai iš XV amžiaus senovinės lenkiškos Marijos raudos ir žodžiai, karo metais įrašyti 18-metės merginos ant gestapo kalėjimo kameros sienos Zakopanėje, o taip pat Silezijos regiono liaudies dainos apie motiną, ieškančią sukilimo metu kritusio sūnaus.
Tame pačiame koncerte Filharmonijoje nuskambės Vidmanto Bartulio kūrinio „Slėnis“ premjera, dedikuota Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, ir Justės Janulytės tarptautiniuose konkursuose premijuota „Tekstilė“, kurios premjera įvyko 2008 m. Venecijos bienalėje. Išgirsime ir pagrindinio festivalio kompozitoriaus Iannio Xenakio „Synaphai“ fortepijonui ir orkestrui, solistas – žymus Australijos pianistas, pagrindinis Xenakio fortepijoninės muzikos atlikėjas Geoffrey Douglas Madge. „Jo artikuliacija nepriekaištinga ir absoliučiai įtikinama: tarsi kas pašėlusiomis saujomis svaidytų greitaeigius akordus“, – apie pianisto „Synaphai“ atlikimą rašė britų „The Guardian“.
Koncerto pradžia 19 val.
