Savo ruožtu kultūros, meno ir gastronomijos „Platforma“ kviečia neužmiršti apsilankyti pirmajame “Pasų punkte” – nemokamame koncerte Geležinkelių muziejaus teritorijoje Vilniuje gegužės 9-ąją, kuriame pasirodys „First Hate“ ir atlikėja Monikaze iš Lietuvos.
Prieš kelis metus įtakingas muzikos portalas „Pitchfork”, apžvelgdamas leidybinės kompanijos „Escho” išleistą debiutinį „First Hate” albumą, klausė, „ar jie taip ir liks DIY grupe, ar taps tikrais popatlikėjais ir ar kas nors, išskyrus gerbėjus, skiria šiuos du būvius? „A Prayer for the Unemployed“ neatrodo visiškai užbaigtas gaminys. Lengvai perkrautas pradžioje, geriausi jo momentai atsiskleidžia anksti. Vis dėlto „First Hate” nekaltybės ir ambicijų mišinyje yra potencialo. Per daug išmintingas, kad būtų naivus, tačiau per daug išplėstomis akimis, kad pajustum visišką brandą, šiuo momentu jaunystė yra jų galios šaltinis.”
Vokalistas Anton Falck Gansted ir klavišininkas Joakim Wei Bernild prisimena savo pažinties pradžią: „Viena vasara užmezgė mūsų draugystės mazgą. Anton gyveno vienas tris savaites, visą laiką leidome ten organizuodami paauglių tūsus ir rūkydami bongą. Peržiūrėjome „The Matador” kokius 15 kartų. Tą vasarą įsimylėjome vienas kitą ir Pierce Brosnan. O jei rimtai, vienas kitas pamatėme bažnyčioje, besiruošdami pirmajai komunijai.”
Turbūt mažai kas atsimena jaunuolius, kuriuos žymus Danijos prodiuseris Anders Trentemøller savo koncerte prieš 5 metus a.a. „Teatro arenoje” pristatė kaip: „Super cool young euro-trash synth-pop duo”?
Tuomet 22-uosius gimtadienius atšventę Anton ir Joakim buvo ką tik išleidę debiutinį „First Hate” singlą „In My Dreams”, įrašytą primityvia „GarageBand” programa. Beje, tuos laikus vaikinai prisimena dviprasmiškai: „Šis turas buvo gana siurrealus. Kelionės iš miesto į miestą dviese, nakvynės Rytų Europos viešbučiuose ir koncertai didžiulėse salėse. Po jų „Trentemøller” iškart sėsdavo į autobusą ir išvažiuodavo, o mes likdavome apsvaigę ir prisisiurbę. Taigi, kažkur šlaistydavomės, gerdavome viešbučiuose ir užsisakinėdavom naktinį junkfood'ą.”
2016-aisiais išleidę „The Mind Of A Gemini” EP vaikinai jau išparduodavo savo solinius koncertus tiek gimtojoje Kopenhagoje, tiek Londone. Singlai „White Heron” ir „Trojan Horse” dažnai skambėjo Danijos radijo eteryje. Koncertinį turą Europoje, Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje vainikavo triumfas legendiniame festivalyje „Roskilde”.
Duetas į Vilnių grįžo savo „Fuck Tour ‘17” metu, jau įrašę minėtą debiutinį albumą „A Prayer for the Unemployed”. Elegantiška „First Hate” muzika balansuoja tarp odės ir elegijos, kaip gyvatė rangosi viliojančiais sintezatoriais ir žemo tembro aksominiu vokalu. Grupė jungia geriausia, ką siūlo new wave, supakavę tai į synthpop. Singlą „The One” britų dienraštis „The Guardian” išrinko savaitės gabalu, pavadindami jį “nesugadintu paaugliškos melancholijos kūriniu”.
Dueto kūryba primena ’80-ųjų skambesį ir kartais lyginama su tokiomis grupėmis kaip „Pet Shop Boys” ar „New Order”. Tačiau atsakydami į portalo Ore.lt klausimą, vaikinai kratėsi tokio įvaizdžio: „Jie neįtakojo mūsų. Tai tik kažkas, ką pasakė kiti žmonės. Kurdami albumą, dažnai klausėmės Justin Bieber, bet juk mūsų muzika niekada neskamba taip, kaip mūsų mėgstami atlikėjai. Įkvėpimas: sudėtingi ir prieštaringi jausmai, kuriuos patiriame savo gyvenimuose, santykiuose su kitais ir pačiais savimi. Niekada nesistengėme kurti muzikos, kuri skambėtų retro, tačiau taip nutiko. Gal todėl, kad su ja užaugome? O gal todėl, kad šiandien jaunimas kuria ir groja naudodamiesi technologijomis, kurios jiems prieinamos – panašiai buvo ir prieš kelis dešimtmečius?”
Pernai vasarą „First Hate” užmezgė dar intymesnį ryšį su Lietuvos melomanais – surengė seksualumu dvelkiantį pasirodymą „Devilstone” festivalyje Anykščių šilelyje. Vaikinai taip pat koncertavo Rusijoje ir Europoje, daug keliavo po Artimuosius Rytus ir Kiniją (beje, klavišininkas Joakim Wei Bernild turi kinietiško kraujo) ieškodami įkvėpimo ir įrašinėdami garsus naujam albumui. Vilniaus „Platformoje” duetas pasirodys praėjus kelioms savaitėms po „Cherry Blossom Tour”, kurio metu grojo Kinijoje, Japonijoje, Filipinuose. Ta proga 100 vnt. tiražu buvo išleista kasetė „ニ重蛇 ᛫ デモ”
Prisimenant „Pitchfork” klausimą, prieš kelis metus vokalistas Anton Ore.lt sakė: „Jei skirtumas susiveda į tai, ar muziką kuri pats, ar kas nors ją kuria už tave, tai esame ir visada būsime „pasidaryk pats” popgrupė, nors tuo pačiu esame ir tikri pop atlikėjai. Kai kas mus vis dar vadina upcoming, tačiau išparduodame savo koncertus beveik visose šalyse, kur važiuojame, ir turime gerbėjų visame pasaulyje. Neieškome žiniasklaidos, kuri mūsų nedomina, dėmesio. Galbūt todėl muzikos industrija iki galo nepagauna, ką darome. Neturime planų, viską darome instinktyviai.”
Danų palydovė šiame reise bus kylanti elektroninės muzikos eksperimentatorė Monikaze. Daug kam netikėtai apšildžiusi „Algiers” koncertą Vilniuje, vėliau Monika Zenkevičiūtė sėkmingai pasirodė festivalyje „Jauna muzika“, jau kitą dieną po “Pasų punkto” koncertuos „Druskomanijos” programoje, o vasarą pradės festivalyje „Postcosmos“ šalia Molėtų observatorijos. LMTA absolventė kuria eksperimentinę elektroniką su išraiškingomis boso linijomis, kuriose ataidi džiazo, ambiento, IDM ir kiti stiliai. Mergina taip pat skiria dėmesį instrumentinei ir vokalinei kūrybai, kuria muziką teatrui.
Specialiai nemokamiems koncertams „Platformoje” montuojama scena, kurios konstrukcijos tarnaus ir kaip apžvalgos aikštelė. Iš jos netikėtais rakursais atsivers geležinkelio stoties prieigos. Organizatoriai žada, kad „First Hate” ir Monikaze koncertas – tik įžanga į visą sezoną vyksiančius koncertus, kuriuose skambės aktuali šiuolaikinė muzika. Nors kitų vardų atskleisti neleidžia tam tikri susitarimai, puse lūpų jau kalbama apie ukrainietės reperės alyona alyona ir grupės iš Rusijos „Аигел” („Aigel”) pasirodymus.
