– Jūsų koncerto programa IV tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje pavadinta „Romantinės fantazijos“. Kiek romantikos yra Jūsų duete ir programoje?
D.Yoffe: Tikriausiai mūsų ansamblis romantiškas vien dėl to, kad esame šeima jau 40 metų. Romantika duete priklauso nuo santykio, kaip ir gyvenime. Tačiau grojant ansamblyje nebūtinai suliepsnos romantiniai jausmai. Kartu grojame taip ilgai ir esame sugroję turbūt visą įmanomą repertuarą parašytą smuikui ir fortepijonui. Ir vis dar esame kartu, tai rodo, kad esame atradę save, o romantika vis dar gyva. Mūsų santykis, prasidėjęs nuo vizualaus kontakto konservatorijos koridoriuose Maskvoje, suvestas į ansamblį ir šeimą, buvo suvienytas muzikos.
M.Vaiman: Romantiška nebūtinai priklauso nuo romantizmo epochos kūrinių. Tai lemia santykis su muzika - ar tai akademinis „priėjimas“, ar laisvesnis, romantinis. Kiekvienas turi savo stilių, bet mes esame labiau romantiški. Žinoma, mūsų repeticijos neatrodo labai romantiškai – jei pastatytumėte slaptą kamerą, visko pamatytumėte. Tačiau šeima, bet kuriuo atveju, mūsų duetui padeda.
– Ansamblyje būtinas partnerių tarpusavio supratimas. Kaip pavyksta sutramdyti solisto ambicijas grojant ansamblyje?
D.Yoffe: Daug gerų pianistų solistų negali groti ansambliuose, nes solistas groja su visai kitokia filosofija. Grojant duete mintyse galima būti solistu, bet pirmiausia reikia būti scenos partneriu.
M.Vaiman: Jei ansamblyje groji su solisto dvasia, vadinasi, tu blogas ansamblistas. Idealu, kai dominuoja muzika, o ne kažkuris žmogus. Ieškant skambesio sprendimo būtina pasitelkti demokratiją, ieškoti vieningos kalbos, daug bendrauti ir komunikuoti.
– O kiek yra demokratijos renkantis programą?
D.Yoffe: Kai renkuosi programą kaip solistė, peržiūriu daug repertuaro, ieškau, kas man įdomu. Šiais metais įrašiau F. Chopin ir Aleksandro Skriabino visus 48 preliudus. Juos grojau miksuodama – vienas F.Chopin, kitas – A. Skriabivo. Idėja kilo labai spontaniškai, o šią programą sugrojau jau visame pasaulyje. Publikai patiko idėja, tai tarsi naujas paaiškinimas, kaip vienas kompozitorius daro įtaką kitam.
Žinoma, turime ir programos rėmų, nes turime vadybininkus, kurie gauna pasiūlymus ir užsakymus, yra orkestrai, kurie turi savo pageidavimų.
– Abu žengiate ir pedagogų keliu. Kas, jūsų manymu, yra muzikos mokytojas?
D.Yoffe: Kartais kai kurie žmonės primiršta žmogiškumą. Žmogiškasis aspektas labai svarbu. Žinoma, svarbu išlaikyti ir mokytojo bei mokinio atstumą.
Mums, instrumentų mokytojams, labai svarbus asmeninis santykis su mokiniu, kuris gimsta nejučia. Žiūrėk, vienas mokinys puikiai tave supranta, viskas gerai sekasi, o kitas, kuris tau labai patinka, jauti simpatijas, bet mokymosi procesas “nevažiuoja”, stovi kažkokia siena. Reikia daug supratimo, kantrybės, kad tas procesas pajudėtų. Posovietinėje erdvėje dar išlikęs profesinis muzikinis lavinimas.
Pavyzdžiui Vokietijoje yra labai mažai mokinių, besimokančių profesionaliai, o Rytų Vokietijoje profesionalų kelią pasirinkusių yra daugiau. Studentų daugumą šioje šalyje sudaro užsieniečiai. Profesinio muzikinio ugdymo mokyklos turi išlikti kuo ilgiau.
M.Vaiman: Mokytojo samprata skirtinga įvairiose šalyse. Žinoma, skirtingi ir studentai. Mentalitetas labai skiriasi. Izraelyje daug talentingų studentų, bet dėl klimato, karščio, pastebima, kad jie šiek tiek pritingi. Japonijoje, priešingai, absoliuti disciplina.
– Kuria kryptimi juda klasikinė muzika?
M.Vaiman: Tikiu, kad klasikinė muzika turi savyje jėgų keistis. Keisis koncertų formatas, skonis. Sutinku, kad klasikinė muzika tampa labiau komercinė, bet mes kitaip juk neišgyventume. Tačiau, kaip ir teatras, klasikinė muzika išliks.
D.Yoffe: Buvo labai populiarus virtuoziškumas ar saloniniai koncertai. Dabar tai keičiasi. Žinoma, mes norim daugiau publikos, o mūsų publika sensta. Ir tai ne jaunuolių kaltė. Jiems nesudaromos galimybės lankytis tokiuose koncertuose. Pavyzdžiui, studentams galėtų būti nemokami bilietai filharmonijose. Juk geriau pilna salė nei tuščia. Uždarbis vis tiek toks pats. Bet tai būtų ateities investicija.
– Ko tikitės iš Vilniaus publikos?
M.Vaiman: Aš jau senokai grojau Lietuvoje. Esu grojęs Vilniuje su Lietuvos kameriniu orkestru diriguojant Sauliui Sondeckiui, su Nacionaliniu simfoniniu orkestru diriguojant Juozui Domarkui, esame groję ir kartu su Dina. Šis kartas bus mums kaip naujas puslapis Lietuvoje.
D.Yoffe: Po labai ilgos pertraukos grojau savo gimtojoje Rygoje. Buvo didžiulis susidomėjimas, didžiulis jaudulys. Sau pažadėjau kur kas dažniau groti gimtojoje šalyje. Baltijos šalys visada mielos širdžiai, ir čia smagu sugrįžti.
D.Yoffe ir M.Vaiman koncertas vyks lapkričio 8 d. 19 val. Vaidilos teatre.
