– Ar jums asmeniškai svarbi ir artima holokausto tema?
R. Karpis: Taip, žinoma. Nėra pasaulyje žydo, kuriam nebūtų artima holokausto tema. Mano šeimą taip pat skaudžiai palietė šis įvykis. Kartais susimąstau, kad jei ne holokausto tragedija, mano šeima ir visas pasaulis šiandien atrodytų visai kitaip.
G. Kuprevičius: Atvirai sakant, šis įvykis man nepažįstamas asmeniškai. Apie holokaustą žinau tik iš istorinių šaltinių, pasakojimų – pačiam neteko nei dalyvauti, nei būti liudininku. Labai sunku ką nors pasakyti. Manau tai, kas svarbu kalbant apie šią milžiniško masto tragediją – išdėstyta, išaiškinta, atskleista ir prieinama kiekvienam asmeniškai su tuo nesusidūrusiam piliečiui.
– Kodėl ši tema turėtų būti svarbi kiekvienam?
R. Karpis: Genocidas – tragedija, kurią skirtingomis formomis patyrė daugybė tautų. Tokie skaudūs įvykiai yra vieni pirmųjų saugiklių nužmogėti. Prisimenant holokaustą ir šiurpias jo detales žmonės gali sustabdyti save nuo panašių klaidų kartojimo ateityje.
G. Kuprevičius: Žmonių pagal tautybę, genčių, nacijų, tautų naikinimas ar persekiojimas vien dėl to, kad jis yra kitatautis, skirtingos spalvos ar religijos, man, meno žmogui, yra nesuvokiamas. Baisu, kai įvairūs žmogaus instinktai, jo užslėpti bruožai susidarius tam tikroms aplinkybėms pradeda dominuoti. Manau, žmonija neturi jokių saugiklių, kad tai nesikartotų. Čia yra baisiausias dalykas. Mes galime tik meno kūriniais, menininko laikysena perspėti, atkreipti dėmesį, atlikti tam tikrą prevencinį darbą.
– Kaip gimė idėja sukurti kūrinį „Po Dovydo žvaigžde“? Kokią žinutę klausytojui jis skleidžia?
G. Kuprevičius: Mano, kaip muzikanto, bendravimas su žydų kilmės muzikantais yra labai įdomus. Šeimoje taip pat visuomet buvo kitataučių ir skirtingo tikėjimo žmonių. Jie visuomet buvo gerbiami – mus nuo pat vaikystės taip auklėjo. Tad „Po Dovydo žvaigžde“ yra mano, tikro lietuvio, reakcija į tai, kas vyksta pasaulyje, kartu prisimenant muzikantus, su kuriais teko bendrauti ir kurių jau nėra. Taip pat išreiškiu pagarbą tiems, su kuriais dabar bendraujame. O žinutė, kurią siunčiu – tolerancija.
R. Karpis: Pagrindinė mintis – niekada daugiau.
