„S.Mykolaitis autentiškai“
Renginys prasidėjo menininkės Justinos Mykolaitytės, S.Mykolaičio dukters, žodžiais:
„Jau ilgą laiką norėjau išleisti savo tėčio muzikos vinilą. Prieš metus su puse koncerte sutikau kompozitorių Marių Salyną, kuris pasisakė turįs Sauliaus duotą jo autorinių dainų kompaktinį diską. Paklausiusi įrašo supratau, jog norėčiau išleisti jo dainas tokias, kokios jos yra – vien gitara ir balsas.“
Renginio metu pirmą kartą viešai skambėjo pirmoji S.Mykolaičio vinilinė plokštelė. Jo dainos – be papildomų instrumentų, be aranžuočių – tokios, kokias jis kažkada įdavė Mariui Salynui į rankas.
Man reikėjo laiko, asmeniškai tinkamo momento, kad galėčiau pereiti per visą šį procesą. Jis man yra labai artimas.
Vinilo sukūrimo idėja kilo prieš kelis metus, tačiau pats procesas prasidėjo praėjusį rudenį.
„Anksčiau buvau per jauna ir negalėjau išleisti šios plokštelės. Be to, man reikėjo laiko, asmeniškai tinkamo momento, kad galėčiau pereiti per visą šį procesą. Jis man yra labai artimas“, – pasakoja J.Mykolaitytė.
„Šiandien aš jaučiuosi ramiai. Tačiau visas procesas reikalavo tiek fizinių, tiek psichologinių ir emocinių jėgų. Viso šio proceso metu į mano gyvenimą atėjo labai daug žmonių, esu labai dėl to dėkinga“, - tęsė ji.
„Pigiausiu tarifu“
Prieš Mykolaičio vinilo perklausymą žodį tarė jo artimas bičiulis, poetas ir režisierius, Rimvydas Stankevičius:
„Pagalvojau apie žmones, su kuriais kitąsyk bendravau ir kurie dar yra gyvi. Su jais jau nebebendrauju, o su Sauliumi dar bendrauju iki šiol ir labai artimai.“
R.Stankevičius pradėjo nuo eilėraščio, kurį parašė Sauliui po jo mirties, „Pigiausiu tarifu“. Jame Rimvydas skambina savo bičiuliui Sauliui į anapus. Pristatymo metu jis sakė - būna, kad dar ir dabar jam paskambina.
Pasak J.Mykolaitytės, poetą ir jos tėvą siejantis ryšys jaučiamas ligšiol:
„Praeityje buvo surengta nemažai S.Mykolaičio minėjimo koncertų, kur grodavo jo kolegos „Bardai“. Šį kartą norėjosi kitokio formato – draugo poezijos ir Sauliaus balso plokštelėje.“
Prie plokštelės yra leidinys, kuriame yra dainų tekstai ir kelių draugų žinutės – paprašiau, kad jie parašytų ten ką tik nori.
„Pigiausiu tarifu“
Dėl to ir skambinu – labai sapnavau –
Žemė pavasrį patvino kapais –
Po pat pirkios langu pietys atpūtė
Kelis neprižiūrimus kapelius
Priaugusius sulaukėjusių pirštų –
Barška į lango stiklą
Lyg lietutis, feng šui skambalėliai...
Pilni laukai plūduriuoja lyg valčių –
Iš aptvaro išsiveržusių kapų –
Ne taip seniai mirusius dar galima atpažinti –
Tūno lyg debesėliai virš kauburio–
Kai kurie visai iškorėję –
Kiti – stipresni dar stumiasi kryžiais it irklais ---
Reiškia – įgūdžiai lieka (čia visur buvę žvejų kaimeliai) -
Lieka randai ir patirtys
Netgi skausmai kai kurie (tie, kur sakydavom – nerviniu pagrindu)
Lieka pagalvė šlapia nuo prakaito - - -
- - - - Nuo prakaito, sakau, ne nuo ašarų -
Lieka tik atsisveikint, tik atsidust –
Atleisk, kad taip vėlai skambinu – reikėjo anksčiau,
Suprantu – reikėjo anksčiau –
Bet kol buvai gyvas – visai neturėjau laiko –
Žinau, nelabai galima tau šnekėt –
Ten jūsų klausosi –
Tu tik šniokšk į ragelį – aš išsiversiu - - -
- - - - Išsiversiu, sakau, neišsiverksiu -
Išsivartysiu po skiemenį, akmenį,
Ištikrinsiu pagal natas, sapnininkus...
Ne, manojo sapno niekas neaiškino,
Išsigalvojau –
Sako, jeigu turi kam papasakot
Savo sapnus – dar nesi vienišas...
Todėl ir skambinu, nepaisydamas trukdžių
Nepaisydamas įkyraus tų kapelių birbimo:
„Sujungimas negalimas, prašome
Patikrinti numerį“...
Neturėjau daugiau kam, tai ir paskambinau,
Neturėjau daugiau ką veikt, tai ir paskambinau,
Neturėjau daugiau kur dėtis, tai ir paskambinau,
Nejučia užkliudžiau tamsoje varpo virvę –
--- Tai ir paskambinau, skambinu - - -
- - - -
Žinojau, kad pakelsi –
Žinau, kad tokiems kaip mes net ir po to,
Net ir ten –
Kartais pasitaiko nemigų.
Daugiau nei dainų kūrėjas
Žurnalistė Irena Šalkauskienė, J.Mykolaitytės močiutė, norėjo išleisti S.Mykolaičio biografiją. „Pagalvojau, jog tai būtų nuostabi proga šiuos dalykus – vinilą ir biografiją – sujungti“, – aiškina Justina.
Prie plokštelės yra pridėtas leidinys, kuriame yra ne vien S.Mykolaičio biografija, tačiau ir jo dainų tekstai, ir kelių draugų žinutės, ir nuotraukos iš asmeninių J.Mykolaitytės albumų. Ji norėjo parodyti, jog S.Mykolaitis buvo ne vien muzikantas.
„Auga naujos kartos ir aš nenoriu, kad žmonėms atrodytų, jog jis tik dainų kūrėjas. Nes tai, iš tikrųjų, yra tik priedas prie jo didžiųjų talentų. Pirmiausia, reikėtų akcentuoti, jog jis yra puikus aktorius ir puikus režisierius“, – pasakoja R.Stankevičius. „Saulius buvo labai retas žmogus, su unikalia asmenybe, kuri buvau aukščiau už kasdienybę. Tai buvo žmogus, prisiekęs menui. Tokių tikrai nebuvo daug.“
R.Stankevičius buvo ne vien S.Mykolaičio draugas – jis rašė inscenizacijas jo spektakliams, tokiems kaip „Stop mašina“ ar „Mažasis princas“.
„Tiek, kiek buvo Sauliaus teatre, tiek ten buvo ir manęs. Kai jo neliko, man pasidarė nebeįdomu. Taip pat aš supratau, kad mane traukė visai ne teatras, o Saulius ir jo asmenybė. Jis buvo labai talentingas aktorius. Pasiūliau Justinai suskaitmeninti bent tris iš jo penkių spektaklių – jie yra Lietuvos kultūros dalis ir turėtų būtent studijuojami, ypač jaunųjų aktorių kartos.“