Renginį vedė dainininkė Veronika Povilionienė. Kartu su ja dainavo dvidešimtmetį švenčianti liaudiškos muzikos kapelija „Duja“ ir bardas G. Storpirštis.
„Iš tiesų knyga skaitytojus pasieks tik penktadienį, o dabar teks tenkintis ekrane sklaidomais puslapiais. Šiandien gerokai labiau apčiuopiamas dalykas – kompaktinė plokštelė“, – pripažino J. Žitkauskas.
Visą vasarą rašęs knygą festivalio vadovas pasakojo: „Jau dešimt metų liejame savo širdis jums, tad šioje knygoje rasite ne tik festivalio istoriją, kaip jis gimė, bet ir įžvalgų bei grįžimų į ankstesnius metus, kai dainuojamoji poezija tik žengė pirmuosius žingsnius. Knygoje paminėta virš trijų šimtų žmonių – kiekvieno indėlis į šio žanro vystymą yra labai svarbus. Nejučia šis žanras ėmė auginti naują kartą.“
Žinoma, buvo prisimintas ir festivalio krikštatėvio Vytauto Kernagio indėlis. Jis yra šio festivalio pavadinimo idėjos autorius – jo daina „Nenusigąsk, tai aš“, tapo renginio simboline daina. Taip pat ir Saulius Mykolaitis, kuris iki pirmojo festivalio, įvykusio 2003 m. buvo visiškai nežinomas.
„Anksčiau nežinojote jokių bardų ar vietų, kur galima išgirsti dainuojamosios poezijos atlikėjų, o dabar po dešimties metų išauginome tokį festivalį, kuriame net 37 koncertai“ – antrino G. Storpirštis.